Programuotojų aukso amžius tęsis dar bent dešimtmetį, o gal ir ilgiau, sako IT specialistai, diskutavę ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusioje progreso konferencijoje „Login 2013”.
„Aukso amžius dar tik ateis, ateityje atsiras dar didesnis įvairių programų poreikis, tad nemažės ir programuotojų poreikis, nors buvo prognozuojama, kad atvėrus indų, kinų rinkas jis pasibaigs. Taip neatisitiko”, – diskusijoje „Programuotojas už ketvirtį milijono” teigė „MarkMonitor” inžinerijos direktorius Simonas Razminas.
Atlyginimus kelia užsienio investuotojai
Diskutavę IT bendrovių vadovai sutiko, kad labiausiai programuotojų atlyginimus šiandien didina į Lietuvos rinką ateinančios IT bendrovės, kurios čia investuoja. Jie gali pasiūlyti gerokai didesnes algas, nei yra mūsų šalies rinkoje.
„Kertiniai žodžiai – tai sukuriama vertė, pasiūla ir paklausa. Jei vertė didelė, kaina kyla, jei paklausa didesnė nei pasiūla, kaip dabar yra Lietuvoje ir visame pasaulyje – kaina taip pat kyla", – sakė bendrovės „Adform“ personalo vadovė Agnė Klasavičienė.
Pasak jos, programuotoju gali tapti ne kiekvienas, tai pakankamai išskirtinė profesija: „Jei programuotojas lengvai gali tapti projektų vadovu ar kitos specialybės darbuotoju, bet ne atvirkščiai.”
Konkuruoja įdomiais projektais
„Vienas pagrindinių dalykų, kuriais mes galime konkuruoti su užsienio bendrovėmis – technologiniai iššūkiai, – tikino A. Klasavičienė. – Tokių pavyzdžių Lietuvoje turime pakankamai daug. Kuriame pasaulinius produktus, turime juos sugalvoti ir padaryti patys pirmieji.”
IT bendrovės „Studio V4” direktorius ir savininkas Marius Galdikas diskusijoje teigė, kad programuotojus dirbti Lietuvoje labiausiai masina produktų kūrimas užsienio rinkoms.
„Mes teikiame paslaugas ir kuriame produktus užsienio rinkoms, programuotojus padeda pritraukti darbas su žinomais prekės ženklais, juos pritraukiame projektais, kuriais naudosis daugybė žmonių. Kiek teko suprasti, jiems tai yra labai svarbu, – sakė jis.
Trūkumo nejaučia
„Adform“ personalo vadovės teigimu, šiandien programuotojų trūkumas rinkoje dar nejaučiamas, tačiau galimybės, kad ateityje juos reikės įsivežti iš užsienio neatmetė.
„Išsiverčiame su lietuviais, bet žvalgomės į priekį, – teigė A. Klasavičienė. – Neatmetame galimybės ateityje atsivežti žmonių iš kitų šalių, bet kol kas džiaugiamės lietuvių programuotojais.”
S. Razminas tikino šiandien matantis kitą tendenciją – iš emigracijos grįžtančius lietuvius.
„Girdžiu, kad vis daugiau ir daugiau lietuvių grįžta iš emigracijos dirba lietuviškose bendrovėse”, – sakė jis.
Vis dėlto šiandien programuotojai Lietuvoje ketvirčio milijono per metus dar neuždirba. Pasak IT bendrovių vadovų, programuotojų algos šiandien siekia 5–8 tūkst. litų į rankas, jei žmogus parodo, kad gali daugiau, yra technologijų vedlys, jis gali uždirbti ir daugiau. Tuo metu laisvai dirbantiems programuotojams yra tekę mokėti ir iki 16 tūkst. litų. „Adform“ personalo vadovė prisiminė vieną atvejį, kada programuotojui už dienos darbą sumokėjo 1000 svarų sterlingų (apie 4000 litų).
Vienos didžiausių Lietuvoje tiesioginės darbuotojų atrankos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovės L.Duksaitės-Iškauskienės teigimu, vienas iš galimų sprendimų – programuotojų atsivežimas iš trečiųjų šalių, kurios nėra Europos Sąjungos narės ir kurių piliečiai negali patys laisvai atvykti ir įsidarbinti Lietuvos įmonėse patys. Ekspertės skaičiavimu, iš trečiųjų šalių atvykstantys siauros kvalifikacijos darbuotojai sudarytų mažiau nei šimtą per metus ir tai ženkliai pagerintų IT įmonių ir viso sektoriaus situaciją.
„Kai kurios bendrovės jau naudojasi tokia galimybe ir kviečiasi programuotojus iš Ukrainos, Baltarusijos ar kitų ne Europos Sąjungos šalių. Tokia darbuotojo paieška užtrunka ilgiau, nei ieškant namų rinkoje, tačiau naujasis kolega yra lojalesnis, jis įmonei suteikia platesnį akiratį, naują priėjimo kampą ir gali tapti visos įmonės konkurenciniu pranašumu“, – pabrėžia L.Duksaitė-Iškauskienė.
Paprastai kviečiami kandidatai noriai sutinka atvykti dirbti į Lietuvą – juos vilioja galimybė gauti ilgalaikę vizą ir netrukdomai pakeliauti po Europą. Leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje pirmąkart suteikiamas dvejiems metams. Vėliau leidimą galima pratęsti, jei tokios pačios kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje vis dar trūksta.
