Jei Jūs niekuo nesiskundžiate, dar nereiškia, kad esate visiškai sveikas. Žinoma, jaunam žmogui pakaktų bent kartą per metus pasidaryti kraujo, šlapimo, kraujospūdžio tyrimus, tačiau su amžiumi reiktų atlikti ir papildomus. Kokius, gali patarti šeimos gydytojas ir išrašyti siuntimą. Bet pravartu žinoti ir patiems.
Prostatos specifinio antigeno testas (PSA testas)
PSA testas yra skirtas visiems vidutinio amžiaus vyrams, kurie nori sumažinti prostatos ligų riziką., nkstyva kontrolė padeda nustatyti prostatos vėžį vyrams, Kadangi pradžioje vystantis prostatos vėžiui nejaučiami jokie būdingi simptomai kurie net nejaučia šios ligos simptomų.
Gyd. urologas prof. Feliksas Jankevičius: „PSA testas – vienintelis būdas anksti diagnozuoti priešinės liaukos vėžį. Valstybės finansuojama prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa leidžia nemokamai atlikti šį testą visiems vyrams nuo 50 iki 75 metų kartą per metus. Taip pat turi būti tiriami ir sulaukę 45 metų amžiaus vyrai, kurie priklauso rizikos grupei (jei kas nors šeimoje jau sirgo prostatos vėžiu).“
Vyresniems nei 75 metai vyrams, jei liga nepasireiškė, pasak urologų, galima pagrįstai tikėtis, kad nepasireikš ir vėliau.
Bendri tyrimai
Jei įtariama, kad yra širdies ligą, arba tiesiog norint patikrinti sveikatą profilaktiškai, daroma elektrokardiograma (EKG), kuri leidžia pamatyti labai įvairius sutrikimus: per greitą ritmą (tachikardiją), per lėtą (bradikardiją) ir per daug neritmišką (aritmiją). Tyrimas – greitas, paprastas, nesukelia skausmo. Jo metu širdies elektriniai impulsai registruojami ant popieriaus juostelės.
Gyd. kardiologas m.m.dr. Virgilijus Grinius: „Visiškoje ramybėje EKG gali būti ir normali. Todėl dažnai tikslinga atlikti vadinamąjį krūvio mėginį. Tai arba važiavimas medicininiu dviračiu (veloergometrija), arba ėjimas specialiu judančiu takeliu (tredmilas). Būtent remiantis krūvio mėginio rezultatais sprendžiama dėl diagnozės ir kaip toliau tyrinėti. Kokius tyrimus reikia atlikti nusprendžia gydytojas, bet kiekvienam pacientui reiktų žinoti kokiu tikslu tai daroma.“
Gyd. kardiologas doc. Pranas Šerpytis: „Per keturiasdešimt sulaukusiam žmogui, turinčiam rizikos veiksnių, tokių kaip padidintas arterinis kraujo spaudimas, antsvoris, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nuolatiniai stresai, reikėtų atlikti ne tik bendrojo cholesterolio, bet ir detalesnį tyrimą – lipidogramą. Ji parodo didžiojo ir mažojo cholesterolio bei trigliceridų – riebiųjų rūgščių kiekį."
Lipidograma leidžia nustatyti cholesterolio, kuris kaupiasi kraujagyslių sienelės plokštelių pavidalu, lygį kraujyje. Toms plokštelėms trūkstant, susidaro trombai, kurie užkemša kraujagyslę, o tai gali tapti infarkto ir insulto priežastimi. Šiuolaikiniai preparatai ir gydymo metodai suteikia galimybę pagerinti lipidų žymenis ir sumažinti infarkto ir insulto riziką.
Į šį tyrimą labai svarbu atkreipti dėmesį vyrams, vyresniems kaip 45 metai, ir moterims perkopusioms 55 metus, nes nuo šio amžiaus smarkiai didėja koronarinės širdies ligos rizika.
Norint gauti tikslius rezultatus, prieš tyrimą reikia nevalgyti bent 12 valandų.
Kraujo analizė cukraus kiekiui nustatyti
Šis tyrimas leidžia nustatyti II tipo cukrinį diabetą, nuo kurio apdrausti nesame nei vienas. II tipo cukrinis diabetas – klastinga liga. Akivaizdžius požymius ligonis pastebi, kai liga būna jau gerokai įsisenėjusi. Todėl svarbu kuo anksčiau nustatyti gliukozės koncentraciją kraujyje.
Jei žmogus sveikas, pirmą kartą šį tyrimą reiktų atlikti sulaukus 35-40 metų. Vėliau – kartą į tris metus. Jei yra nutukimas – kasmet. Dažniau patariama tirtis, patenkantiems į rizikos grupes žmonėms: jei šeimoje yra sergančiųjų cukriniu diabetu, kraujyje nustatytas žemas „gerojo" cholesterolio lygis.
Toks tyrimas taip pat rekomenduojamas nėščioms moterims – tarp 24 ir 28 nėštumo savaitės, siekiant išengti gestacinio (nėščiųjų) diabeto.
Sąlyga: prieš tyrimą mažiausiai 8 val. reikia būti nevalgius.
Fibrokolonoskopija – endoskopinis žarnyno ištyrimas dėl storosios ir tiesiosios žarnų vėžio
Ji leidžia nustatyti navikus ankstyvose stadijose. JAV šio tyrimo, kuris atliekamas praktiškai visiems vyresniems nei 50 metų gyventojams, o taip pat reguliaraus širdies ir kraujagyslių būklės tyrimo dėka vidutinis amerikiečių amžius prailgėjo iki 80 – 82 metų.
Bent kartą per metus žarnyną turėtų išsitirti tie, kurių giminėje yra sirgusiųjų onkologinėmis žarnyno ligomis. Ypač tie, kuriems daugiau negu 50 metų. Profilaktiškai rekomenduojama po 50-ųjų metų tikrintis kartą į penkis metus. Jei esate vyresnis nei 75 metai ir pastaruosius 10 metų jūsų tyrimai buvo geri, fibrokolonoskopijos daryti nerekomenduojama.
Ši diagnostinė procedūra trunka apie pusę valandos, nuskausminus, apdraustiems ją apmoka ligonių kasos. Jei bus rasti polipai, navikai, juos pašalins be ertminės operacijos, o endoskopinės (mažai invazinės) chirurgijos pagalba.
Visgi, žmonės turėtų pasitarti su šeimos gydytoju, nes šis tyrimas turėtų būti skiriamas, atsižvelgiant į gretutines ligas, bendrą paciento būklę.
Akys. Sulaukus 40 metų rekomenduojama reguliariai pasitikrinti akispūdį. Tai geriausia akių ligos – glaukomos profilaktikos priemonė.
Venos. Venų vožtuvų tyrimų metu galima vertinti venų vožtuvų funkciją ir laiku nustatyti sutrikusią veninę kraujotaką.
Paviršinių venų kamienai ir jų šakos dažniausiai išsiplečia dėl įgimto venos vidurinio sluoksnio silpnumo ir vožtuvų nesandarumo. Šios struktūros silpnėja ir metams bėgant, todėl daugiausia sergančiųjų šia liga yra vyresni nei 50 metų. Venų varikozė dažnesnė tarp gimdžiusiųjų moterų, pasireiškia nėštumo metu, pagimdžius, menopauzės metu. Svarbu laiku išsitirti kojų venas ir nustatyti pažeistos venos spindį bei vožtuvų funkciją.
Kraujagyslių chirurgas m.m.dr. Rolandas Dagilaitis: „Tiksliausiai venų vožtuvų būklę nustato ultragarsinis dvigubo skenavimo tyrimas. Tyrimas neskausmingas, kelios minutės ir mes žinome visą venų būklę ir galime nuspręsti, kokio gydymo reikia: operacijos, lazerinės procedūros, o gal pakaks kompresinių kojinių, o gal koja skauda ir tinsta visai ne nuo venų.".
Asta GEIBŪNIENĖ
