Kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose pasiskelbė dalyvausiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, advokatas Ignas Vėgėlė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būsimuose rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kelia buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą, Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, „Laisvė ir teisingumas“ – savo laikinojo pirmininko Artūro Paulausko kandidatūras.
Rinkimuose dalyvausiantys pranešė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, gydytojas Eduardas Vaitkus, nevyriausybinės organizacijos Nacionalinė švietimo taryba pirmininkas Zenonas Andrulėnas.
Nausėda gali būti ramus?
Visi naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai antrajame ture vietą jau rezervuoja dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Pastebėkime, nors nemažai kandidatų į rinkimų trasą įšoko jau kurį laiką, tikrai ne vakar ir ne užvakar, mes nematome nei rimtos ugningos agitacijos, nei politinių kovų, kam dabar yra visiškai palanki terpė ir laikas. Aš manyčiau, kad prezidento dabartinė pozicija savaime generuoja tam tikrą palaikymo elektoratą, kuris, greičiausiai, ir išliks iki pat rinkimų datos“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.
„Situacija yra labai pasikeitusi dėl to, kad tu veikdamas politikoje, net jei ir stengiesi būti toks slidokas, kokiu bando būti Gitanas Nausėda su tokiu atsargumu, su kartais numanomomis, bet ne visiškai aiškiomis pozicijomis, vis tiek tu per penkerius metus tu savo veidą parodai labiau, negu norėtum“, – teigė Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Pasak jo, G. Nausėdos šansus didina tai, kad, kaip rodo visuomenės apklausos, jį palaiko tiek valdančiųjų, tiek opozicijos rinkėjai.
„Bet Nausėda dabar balsų tikisi labiau iš dabartinės opozicijos elektorato. Situacija yra gana palanki, nes demokratai kelia Giedrimą Jeglinską, kuris nėra visuomenėje plačiai žinomas, valstiečiai nelabai ir turėjo geresnio pasirinkimo, tai iškėlė Aurelijų Verygą, kuris labai riboto populiarumo kandidatas. Jeigu socialdemokratai nuspręstų nekelti Vilijos Blinkevičiūtės ir dalyvauti grynai olimpiniu principu, pasidėdami pliusiuką, kad mes šiuos rinkimuose sudalyvaujame, tai iš esmės Nausėdai tokia pozicija tampa patogi, jis tampa visiškai be konkurencijos ryškiausia figūra tiems, kuriems dabartinė valdančioji dauguma nepatinka“, – aiškino M. Baltrukevičius.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad G. Nausėdos rinkėjas, palyginus su 2019 m. rinkimais, yra pasikeitęs.
„Tas rinkėjas bus labiau į regioną orientuotas. Nausėda nebėra SEB banko analitikas, kuris pietauja Vilniaus gatvėje. Jis nebenori šito įvaizdžio, jam jau jo nebereikia. Gali būti, kad Vilniaus burbulo jis nebeturi. Dalį jo turėjo, tą irgi reikia pripažinti. Iš to, ką matome, Nausėda eina į antrą turą“, – tvirtino R. Urbonaitė.
Visgi, ar įmanomas scenarijus, kad G. Nausėda kažkaip sugebėtų nepatekti į antrąjį rinkimų turą?
„Aš tokiu scenarijumi labai mažai tikiu. Negaliu sakyti, kad jis visai neįmanomas, bet aš mažai tikiu. Jis yra reitingų lyderis.
<...> Antras turas bus su Nausėda. Aš mačiau, konservatoriai spekuliuoja antrą turą be Nausėdos. Nežinau, kokios žvaigždės ir kokio palankumo konservatoriams turi sueiti, kad tame antrame ture nebūtų Nausėdos, bet būtų Šimonytė“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
„Čia reikia kažkokio neįsivaizduojamo scenarijaus. Aišku, iki rinkimų laiko labai daug, bet mes matėme ir kelis kartus, kai kadencijos eigoje Nausėdos reitingas nukrisdavo, narystės komunistų partijoje istorija buvo nemaloni, paveikė kuriam laikui populiarumą, bet paskui vis tiek užaugdavo.
NATO viršūnių susitikimas labai padėjo užglaistyti tuos dalykus, nes kai tu susitinki su Bidenu, su Zelenskiu, tokioje kompanijoje pabūni, tada žmonės mato, va kaip Lietuvos prezidentas gražiai tarp tų didelių ponų atrodo ir iškart visi kiti dalykai nueina į antrą planą. Teoriškai, politikoje visko būna, bet sunku įsivaizduoti, kad jam nepasiseka patekti į antrąjį turą. Čia kažkokie labai dideli suklupimai įvykti ir šiuo metu šis scenarijus neatrodo realistiškas“, – dėstė M. Baltrukevičius.
„Nebėra didelio klausimo, ar jis pateks į antrąjį turą. Klausimas, kas sugebės užkurti rinkimų kampaniją ar pasinaudoti politinės rinkodaros įrankiais, kad įšoktų antruoju numeriu į antrąjį turą“, – samprotavo L. Kontrimas.
Vėgėlė belsis į rinkėjų širdis
Tarp pagrindinių kandidatų, kurie pretenduos į likusią vietą antrajame ture, kalbinti ekspertai išskiria tris pavardes – Igną Vėgėlę, Ingridą Šimonytę ir Viliją Blinkevičiūtę.
„Vėgėlė turi žavesio. Jis yra profesorius, kalba moksliškai, išsilavinęs žmogus, o jis patinka publikai, kuri, švelniai tariant, nelabai išsilavinusi. Jis randa tokią gaidą, intonaciją, kad jo reitingai visai įdomūs. Ir jis iš Nausėdos atims balsus pirmajame ture“, – samprotavo naujienų portalo tv3.lt kalbintas MRU politologas Vytautas Dumbliauskas.
„Jei į antrąjį išeitų Vėgėlė, tai Nausėdai, kaip čia pasakius, būtų smagu. Ironizuoju, aišku. Bet jis jaustų daug įtampos“, – pridūrė jis.
R. Urbonaitė sako, kad I. Vėgėlės ir G. Nausėdos rinkėjai šiek tiek persidengia.
„Dar atsargiai sakau, kad šiek tiek, bet gali ir ne šiek tiek. Dėl to, kad Vėgėlė, manau, truputėlį švelnins kai kuriuos aspektus, suvokdamas, kad reikia imti kuo plačiau, bet ir Nausėdos kai kurie pareiškimai buvo pakankamai radikalūs. Kalbant apie kai kurias vertybines nuostatas, tai buvo akivaizdu.
Bet Vėgėlė yra visiškai kito žanro asmuo, kuris labai nori. <...> Vėgėlės jau daugiau yra atsiskleidęs, jis nevengia emocijos. Kai kurie būna tokie robotukai, atėjau, susakiau ir išėjau. Jis pats sako, aš širdimi jums pasižadu. Žinote, ten ir poezijos netrūksta, ir jo paties, ir kitų cituojamų. Tuo jis ir bandys pagauti žmonių širdis. Greičiausiai čia bus tas, kuris eis ne tiek per protus, kiek per širdis ir apeliuos į tų nusivylusiųjų širdis. Jūs nusivylę, o aš esu ta jūsų viltis“, – pasakojo politologė.
„Vieni yra labais skeptiški, kad čia nieko nebus, o aš esu tų stovykloje, kurie sako, kad aš dar nesu tikra. Kitaip tariant, aš jį vis dar matau kaip tam tikrą „juodą arkliuką“.
Čia bus tas kandidatas, kuris važinės po vizą Lietuvą nuolat, eis į visas vietos koncertų sales, bibliotekas, visa kita. <...> Igno Vėgėlės, kaip „juodojo arkliuko“, klausimas yra atviras. Gali būti ir labai blogai, bet gali būti, kad atšuoliuos ir iki antrojo turo“, – pridūrė ji.
M. Baltrukevičius pažymi, kad I. Vėgėlė išsiskiria iš kitų pasiskelbusių kandidatų.
„Jeigu klausome Šimonytės ar Žalimo, tai jie dalyvauja rinkimuose, kad atstovautų kažkokią rinkėjų grupę. Vėgėlė kalba, kad jei bus prezidentas, dalį savo dabartinės komandos kviesis dirbti patarėjais. Iš esmės, jis bent jau vienintelis, be Gitano Nausėdos, šiuo metu sugeba paskleisti žinią, kad jis tiki, jog šiuose rinkimuose yra intriga. Susidaro toks vaizdas, kad iš pagrindinių kandidatų didžioji dauguma dalyvauja dėl dalyvavimo, du dalyvauja dėl pergalės“, – įsitikinęs VPAI analitikas.
Šimonytė nebe tokia
Nors naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškeltą premjerę I. Šimonytę vertina kaip vieną realiausių pretendenčių į antrąjį rinkimų turą, jos šansais tapti šalies vadove jie netiki.
Praėjusiuose rinkimuose G. Nausėda nugalėjo I. Šimonytę antrajame ture surinkęs 65,68 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų, kai konkurentė liko su 33,04 proc. balsų.
„Šimonytės potencialas tikrai nėra toks, koks buvo 2019 metais. Tiesiog, objektyviai žiūrint, jis nėra toks. Pažiūrėkite, kas yra nutikę su jos reitingais. Pasižiūrėkite, kokie buvo kadencijos pradžioje ir kokie yra dabar. Būnant premjero pozicijoje ir dar su tokia kadencija kaip jos, tai yra labai sudėtinga.
Kitas dalykas, prezidento rinkimai yra asmenybiniai. Tavo įvaizdis, tavo skleidžiama energija, kas tik nori, pasirinktas tinkamai ar netinkamai švarkelis, visa tai žaidžia. Galbūt kartais tie Vyriausybės padaryti nepadaryti darbai ir rinkėjams nebus prioritetiniai. Bus kaip tu dabar atrodai ir, ar tu sukuri tą pasitikėjimą rinkėjui, ar nesukuri. Štai ir viskas“, – teigė R. Urbonaitė.
„Jei į antrąjį turą išeina Šimonytė, tai Nausėda gali ramiai miegoti“, – juokavo V. Dumbliauskas.
Blinkevičiūtės intriga
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) vis nukelia sprendimą dėl prezidento rinkimų. Žadėję gruodį, o vėliau sausio pradžioje, dabar opozicijoje esantys socialdemokratai tikina, kad partija sprendimą dėl kandidato pateiks vasarį.
Politikos apžvalgininkai teigia, kad jei socialdemokratai iškels savo pirmininkės V. Blinkevičiūtės kandidatūrą, jie turi realų šansą pakovoti dėl antrojo rinkimų turą.
„Blinkevičiūtės apsisprendimas yra šioks toks galvos skausmas Nausėdai. Jau jis turi Vėgėlę, su kuriuo elektoratas gali šiek tiek persidengti. Nausėda su Blinkevičiūte turi tam tikrą persidengimą“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
V. Dumbliauskui iš viešosios erdvės susidarė įspūdis, kad V. Blinkevičiūtė rinkimuose nedalyvaus.
„Ji labai nenori, socialdemokratai pasimetę, atidėjo tą sprendimą. Socialdemokratų gaila, jie duobėje. Blinkevičiūtė juos pakėlė, bet ji nėra lyderė. Jei ji taptų prezidente, aš verkčiau tikriausiai. Aš čia truputį juokauju, bet iš viešosios erdvės matosi, kad ji nenori, nori toliau Europos Parlamente dirbti“, – sakė politologas.
L. Kontrimo teigimu, prezidento rinkimai, pagal V. Blinkevičiūtės statusą, būtų jos vertas politinis ringas.
„Bet aš bijau, kad gali pasitvirtinti spėlionės, kad jos ambicija apsiriboja Europos Parlamentu, o ne nacionaline politika. Kas yra truputį, sakyčiau, gėda ir negerai. Tiek į ją mūsų valstybė suinvestavo, tad ji turėtų ryžtis priimti lūkestį ir iššūkį dalyvauti prezidento rinkimuose. Įskaudintų daugelį žmonių, jei ji to nepadarytų“, – tvirtino komunikacijos ekspertas.
Žalimas – alternatyva Šimonytei?
Tad kuris – V. Blinkevičiūtė, I. Šimonytė ar I. Vėgėlė – turi daugiausiai šansų patekti į antrąjį rinkimų turą?
„Nesiryžčiau prognozuoti. Čia labai gali nuo daug smulkių dalykų priklausyti. Mes matėme, kaip 2019-aisiais Petras Auštrevičius parašų nesusirinko. Mes apie partijų kandidatus kalbame labai užtikrintai, bet ką gali žinoti, visko atsitinka, nėra toks paprastas dalykas net ir partijų iškeltiems kandidatams šitą barjerą peržengti.
Tikrai gali būti, kad ta kova bus labai artima ir tie atstumai tarp pretendentų labai nedideli. Iš esmės, jeigu Šimonytės privalumas gali būti TS-LKD elektoratas, kuris paprastai rinkimų nepraleidinėja, tai Vėgėlei labai svarbu sumobilizuoti visus, kurie apskritai nelabai pasitiki dabartine politine sistema. Jam bus svarbu pasakyti, kad gal jūs norėtumėte sėdėti namie šį sekmadienį, bet ateikite balsuoti. Paprastai tie, kurie nepatenkinti sistema nėra tie, kurie į rinkimus vaikšto kaip į šventę.
Blinkevičiūtės atveju, jeigu ji dalyvauja, priklausytų nuo daugelio dalykų. Nuo jos pačios energijos rinkimų kampanijoje“, – samprotavo M. Baltrukevičius.
O ką galima pasakyti apie kitus kandidatus?
„Visi kiti yra tik dalyviai, jie ne nugalėtojai. Jie dalyvauja dėl kitų tikslų – dėl reklamos. Kodėl Veryga eina? Viskas aišku, čia ir vaikams aišku. Jie eina tam, kad reklamuotų save, partiją pareklamuotų, juk ant nosies Europos Parlamento ir Seimo rinkimai. Su jais viskas aišku“, – įsitikinęs V. Dumbliauskas.
Visgi V. Dumbliausko įvardinti „dalyviai“ gali pagalių pakaišioti į ratus pagrindiniams pretendentams į antrąjį turą. Naujienų portalo tv3.lt kalbintų ekspertų išsiskyrė dėl Laisvės partijos iškelto Dainiaus Žalimo šansų.
„Nors jis gana mažai žinomas, jis tikrai gali atimti balsų iš Šimonytės“, – dėstė V. Dumbliauskas.
„Žalimas, deja, tokio ryškaus pristatymo nėra padaręs. Jis mėgina būti akiplėša, kas visada yra gerai, draskyti nusistovėjusią tvarką yra patrauklu. Bet tai nėra dar rinkimų kampanija, ji turi įgauti kitus aspektus ir kitokį veikimą“, – teigė L. Kontrimas.
„Šimonytės atveju aš girdžiu žmones, kurie sako, kad 2019-aisiais balsavau, dabar ieškau alternatyvos. Jokiu būdu tai nėra reprezentatyvūs duomenys, bet aš tokių girdžiu ir gana nemažai. Žalimas tokiems gali būti alternatyva. Manau, kad labai lengvai“, – sakė R. Urbonaitė.
„Aš Žalimą atmesčiau, nes vis tiek iš esmės jis stumdysis tame pačiame flange su Šimonyte ir taip, jos reputacija kitokia, nei 2019 m., bet žinomumo prasme, TS-LKD elektorato, kuris ištikimai vaikšto į rinkimus prasme, sunku įsivaizduoti, kad ji galėtų būti nustelbta Žalimo“, – svarstė M. Baltrukevičius.
Ar bus pakartota Pakso sėkmė?
Visgi, jei dėl vietos antrajame ture G. Nausėda gali būti ramus, tai dėl antrosios kadencijos – ne.
V. Dumbliauskas primena 2002–2003 m. sandūroje vykusius prezidento rinkimus. Pirmajame ture pareigas ėjęs prezidentas Valdas Adamkus gana užtikrintai užėmė pirmąją vietą, surinkęs 35,06 proc. rinkėjų balsų. Antrąją vietą užėmęs Rolandas Paksas surinko 19,40 proc. rinkėjų palaikymo.
„Visi buvo ramūs, Adamkaus nuėjo švęsti Kalėdų, šventiška nuotaika, antrasis turas atrodė kaip formalumas. Ir visi prisimename, kuo viskas baigėsi“, – pasakojo V. Dumbliauskas.
Remdamasis istoriniu pavyzdžiu, politologas teigia, kad nors reitingai yra geri, G. Nausėda negali būti tvirtai užtikrintas dėl savo pergalės.
„Nausėdos komandai reikia neatsipalaiduoti“, – pridūrė jis.
„Mano atsakymas būtų kaip gyvatės liežuvis – dvigubas. Jeigu, iš tiesų, jo konkurentai darys kampaniją taip, kaip yra dabar, bijau, kad ir antro turo neprireiks. Bet jei atsiras azarto ir garbės, konkurentai užkurs politinį žaidimą, tada bus visko. Bet šiai dienai, kai kalbamės, net ir stipriai nieko nedarydamas prezidentas Nausėda vis labiau stiprina savo poziciją pergalei kituose rinkimuose. Su išlyga, jei išliks pasyvumas konkurentų tarpe“, – teigė L. Kontrimas.
Ne visi šiame tekste aptarti politikai iš tiesų galės dalyvauti prezidento rinkimuose, nes pagal Rinkimų kodeksą norint tapti kandidatu, reikia surinkti bent 20 000 remiančių rinkėjų parašų ir sumokėti rinkimų užstatą, kuris siekia 5 vidutinius mėnesio darbo užmokesčio dydžius, tai yra, 8995 eurus.
Prezidento rinkimai įvyks 2024 m. gegužės 12 d. Jei prireiks, po dviejų savaičių bus organizuojamas antrasis turas.
Todėl niekam niekuo ir neužkliuvo.
