Šiandien, gruodžio 26-ąją sukanka lygiai 10 metų, kai visą šluojantis Indijos vandenyno cunamis nusirito per Indoneziją, Šri Lanką, Indiją ir pasiekė net Pietų Afrikos pakrantes.
2004-ųjų cunamis buvo bene didžiausia šių laikų tragedija. Stichija nusinešė apie 235 tūkst. gyvybių.
Cunamis šlavė viską, kas tik pasitaikė jo kelyje. Jį suformavo 9,1 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo į vakarus nuo Sumatros salos.
Radiolokaciniai palydovai užfiksavo 500–1000 km/h greičiu sklindančią bangą; praėjus 2 valandoms po drebėjimo bangos aukštis atvirame vandenyne siekė 0,6 metro, o krante vietomis pasiekė net 10-30 metrų aukštį.
Dėl perspėjimo sistemos nebuvimo daugelis pakrančių gyventojų apie gresiančią nelaimę nieko nežinojo. Tankiai apgyvendintose pakrantėse neišvengta daug žmonių aukų. Žuvo apie 235 tūkst. žmonių, dešimtys tūkstančių dingo be žinios, virš milijono gyventojų neteko pastogės. Labiausiai nukentėjo Indonezija (ypač Ačeho regionas), Šri Lanka, Tailandas, Maldyvai, Indija, Malaizija, Mianmaras, Somalis. Žuvo nemažai užsienio turistų (Švedijos, JAV, Australijos, Vokietijos ir kt.).
Ši nepamatuojamo dydžio nelaimė buvo viena pirmųjų taip operatyviai užfiksuotų vaizdo kameromis, kas paskatino valdžią dar labiau atverti pinigines ir aukoti.
Parengė Monika Burvytė
