Po paviešintos istorijos, į portalą tv3.lt kreipėsi moteris, tvirtindama, kad nebegali tylėti ir apie savo tėčio patirtas kančias. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad slaugos paslaugų prieinamumo gerinimas – jų prioritetas.
Pririšo „dėl noro eiti į tualetą“
Savo istorija Jolita (pavardė redakcijai žinoma) pasidalino pamačiusi laidą apie atvejį Telšių ligoninės slaugos skyriuje, kadangi jų šeima sukrėtė ne ką mažiau skaudesnė patirtis.
„Tėtį į Jurbarko slaugos skyrių atvežėme iš Kauno klinikų. Vos atvažiavus, mums slaugytojas pasakė, kad nėra vietų, bet greitai pridūrė: nepergyvenkit, čia greitai viskas keičiasi. Aš nesupratusi, ką jis turi galvoje, pasitikslinau ir jis man paprastai atsakė: žinote, čia greitai miršta žmonės.
Kas vyksta slaugos skyriuose – kraupu. Aš pati radau savo tėvą pririštą prie lovos vien dėl to, kad jis norėjo eiti į dušą, tualetą. Mačiau savo akimis, kaip ligoniai nemaitinami, nes patys nepajėgia valgyti. Maistą jiems padeda ir vėl surenka, nors žmogus negali patys pavalgyti“, – neslėpdama nusivylimo kalbėjo moteris.
Ji tikino, kad pacientams šiame skyriuje sauskelnės keičiamos taip pat tik tris kartus per dieną, esą, dažniau neprivaloma ir nesvarbu, kokios būklės ir stovio pacientas.
Atvežė sustiprėti, grįžo į laidotuves
Jolitos teigimu, jos tėtis šiame skyriuje turėjo būti tik savaitę, kol sustiprės.
„Kol buvau prie tėčio, jis ir pavalgydavo, ir pavaikščiodavo, sparčiai gijo, jautėsi daug geriau. Jam tik savaitę reikėjo pabūti slaugoje, kad sustiprėtų. Man reikėjo išvykti į darbą, bet jį lankė mano mama ir dėdė, jie taip pat sakė, kad tėtis vis dar pririštas, jam atimtos kelnės.
Mama netgi davė gydytojai pinigų, kad rūpintųsi tėčiu kas nors daugiau. Ji iškart tapo malonesnė, bet naudos daugi š to nebuvo. Tėtis paprašė leidimo išsimaudyti, atėjusi gydytoja išlupo iš nosies deguonies aparatą ir pasakė: pažiūrėsiu, kiek gali išbūti be deguonies. O jis iš negalėjo be tos mobilios aparatūros, tai niekas jo ir nemaudė“, – pasakojo moteris.
Po savaitės Jolita grįžo į tėčio laidotuves. Jos teigimu, nuo pat tėčio paguldymo į šį slaugos skyrių Jurbarko ligoninėje, gydytoja neteikė jokios informacijos apie jo gydymą, o po mirties, esą, niekas nesileido į kalbas ir slapstėsi nuo artimųjų.
Po tėčio mirties moteris bandė aiškintis su medikais, tačiau jai buvo nurodyta pasižiūrėti į mirties liudijimą ir viskas. Į jos skundus ir klausimus, esą taip pat niekas dėmesio nekreipė, todėl ji su artimaisiais nuleido rankas, bet iki šiol jaučia pyktį ir nusivylimą.
Medikai mato tikrąjį poreikį
Jurbarko rajono savivaldybės vyr. specialistė (savivaldybės gydytoja) Gražina Sutkuvienė portalui tv3.lt sakė, kad iki šiol nėra gauta gyventojų skundų dėl ligoninės slaugos skyriaus. Jos teigimu, jeigu būtų gautas skundas, iškart būtų prašoma ligoninės pasiaiškinimo ir informacijos bei būtų pradėtas tyrimas. Specialistė tikina, kad sulaukus skundo ar kreipimosi iš gyventojų, būtų pateiktais ir paaiškinimas, tyrimo išvados.
Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinos reikalams Rūta Lukšienė portalui tv3.lt aiškino, kad nėra gavusi nė vieno paciento ar jų artimųjų skundų dėl slaugos skyriaus jau ilgą laiką.
„Tą rišimą prie lovos gydytojai vadina fiksavimu ir jis naudojamas tiems pacientams, kurie yra neadekvatūs, nesupranta situacijos ir gali save sužaloti. Ir yra pacientai, kurie nesupranta, kad jiems reikia gulimo rėžimo ir kad jiems vieniems nesaugu keltis bei judėti. O prie kiekvieno paciento lovos pastatyti slaugytojo nėra galimybės, todėl taikomas toks medodas, nes kitos išeities neturim.
Tačiau nežinau, kokia buvo ta situacija, kiekvieną reikėtų individualiai vertinti. Būna, kad pacientai ar artimieji ateina į administraciją ir išdėsto savo nusiskundimus, o mes skyriuje aiškinamės, kokia problema yra iš tikrųjų. O paskutiniu metu tikrai jokių nusiskundimų ar pretenzijų nebuvau sulaukusi", – sakė R. Lukšienė.
Paklausta, ar neteko girdėti apie paliktą maistą patiems pavalgyti negalintiems pacientams, gydytoja tvirtino, kad pirmą kartą apie tai išgirdo.
„Tai būtų per daug nelogiška – fiksuotam prie lovos žmogui palikti maistą – nesuvokiama, niekada apie tai negirdėjau. Nors visų iškart gulinčių pacientų pamaitinti neįmanoma dėl personalo trūkumo, todėl paeiliui jie maitinami“, – sakė R. Lukšienė.
Pasak jos, ir dėl pačio fiksavimo priežasčių, nebuvo kilę diskusijų su pacientų artimaisiais. Jos teigimu, artimieji dažnai neigia esančius psichinius sutrikimus, nes juos geriausiai mato tik medikai ir atpažįsta neadekvatų elgesį.
Žada geresnę kokybę
Slaugos paslaugų prieinamumo gerinimas yra vienas iš sveikatos apsaugos srities prioritetų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos sistemos reformą pristatęs ministras Aurelijus Veryga išskyrė sritis, kurioms bus skirta daugiausiai dėmesio. Viena iš jų – būtent slaugos paslaugos.
Vyriausybės planuojamų ir įgyvendinamų reformų siekis – kasmet išsaugoti apie 350 gyvybių, sveiko gyvenimo metų trukmę pailginti 10 mėnesių bei trečdaliu sumažinti savižudybių skaičių.
Slaugos koordinavimo skyriaus vedėjos, laikinai einančios kanclerės pareigas, Odetos Vitkūnienės teigimu, ilgalaikės slaugos paslaugų trūkumas kelia didelių nepatogumų gyventojams bei sudaro ilgas eiles laukiančiųjų šių paslaugų.
„Sprendžiant šią problemą numatyta aktyviau plėtoti ambulatorines, stacionarines ir mobilias slaugos paslaugas bei didinti slaugytojų savarankiškumą. Išplėtus paslaugas ir suteikus galimybę jas gauti didesniam skaičiui žmonių, maždaug 25 tūkstančiai jų artimųjų galės skirti daugiau laiko savo šeimoms, darbui, laisvalaikiui“, – teigia O. Vitkūnienė.
Bus peržiūrėta slaugos lovų kvotavimo tvarka siekiant išspręsti jų skaičiaus netolygumus – vienur slaugos lovų kvotos neišnaudojamos, o kitur jų trūksta. Taip pat bus kuriama finansinio skatinimo už mobiliosios slaugos paslaugų vystymą tvarka remiantis Vilniaus Centro poliklinikos pavyzdžiu.
Ministerijos atstovai atskleidė slaugos paslaugų plėtros priemones. Ilgalaikės slaugos plėtojimas: bus įsteigiamos papildomos stacionarinės slaugos lovos, numatant lovos užimtumą 320 dienų per metus, didinamos iš PSDF biudžeto lėšų apmokamų ambulatorinės slaugos namuose paslaugų apimtys iki 52 paslaugų 1 asmeniui per metus užtikrinant geresnį slaugos paslaugų prieinamumą ir priežiūros kokybę.
Mobilių slaugos paslaugų plėtra bus tokia: vienos mobilios slaugytojos darbo vietos įrengimui skiriama 10 tūkst. eurų (mobili įranga ir integruoti mobilūs prietaisai, integravimas su asmens sveikatos priežiūros įstaigos IT sistema) bei bus įdarbinta daugiau slaugos specialistų.
