„The Economic Times“ rašo, kad europiečiai visame pasaulyje sunaudoja bene daugiauisiai bulvių. Skaičiuojama, kad per metus vidutiniškai vienas žmogus sunaudoja 90 kilogramų bulvių.
Štai pasaulinių prekių kainų duomenis renkanti bendrovė „Mintec Ltd.“ skelbia, kad angliškųjų baltųjų bulvių kainos vien per metus išaugo 81 proc. ir pasiekė visų laikų rekordą. Manoma, kad iki 2024 m., kai bus užaugintas naujas bulvių derlius, kainos gali tik dar labiau didėti.
Tad ar bulvių kainų kilimo banga kai kuriose valstybėse, įskaitant ir Europą, gali atsiristi ir į Lietuvą?
Brangimo scenarijaus neatmeta
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Indrė Lukoševičienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu įvertinti ir pasakyti, ar bulvių kainos šiemet bus didesnės nei pernai, yra anksti.
„Mūsų daržininkai dar tik sodina bulves, tad labai sunku vertinti, kokia bus rinka, kai pradėsime kasti bulves metų pabaigoje“, – paaiškino ji.
Tačiau pašnekovė neatmeta, kad jeigu rinkoje iš tiesų dar labiau padidės bulvių paklausa, kainos iš tiesų gali pasikeisti.
„JGirdime, kad pietinėje Europoje galimas bulvių trūkumas, todėl tikėtina, kad bendroje Europos Sąjungos rinkoje galimai taip pat jų trūks. Tačiau, kokia situacija bus rinkoje, plačiau galėsime pakomentuoti, kuomet pradėsime kasti bulves. Natūralu, jei rinkoje bus juntamas jų trūkumas, tai lems didesnes kainas“, – teigė ji.
Pasak I. Lukoševičienės, kainų skirtumus, palyginti su praėjusiais metais, taip pat sunku įvertinti, nes nėra žinoma, kokia bus bulvių paklausa.
„Reikėtų atsiminti pernai buvusią svogūnų krizę, kai dėl liūčių ir nepalankių klimatinių sąlygų Europoje ir visame pasaulyje buvo juntamas svogūnų trūkumas. Būtent tada svogūnų kainos šoktelėjo ženkliai.
Būtent tada svogūnų kainos šoktelėjo ženkliai. Bet, kiek aš žinau, bulvių plotai yra didesni nei svogūnų. Tad, tikėtina, kad galbūt išsilyginsime. Neaišku, koks bus klimatas Europoje. Nes tik dabar pradėtas nuiminėti derlius piečiau esančiose šalyse. Ir taip – jų praradimai daro įtaką bendrai rinkai, tačiau prognozuoti, kokia bus situacija rinkoje, geriausia vasaros pabaigoje arba rudenį, kai prasideda masinis bulvių kasimas, matomos kokios derliaus nuėmimo sąlygos. Tada preliminariai galėsime įvertinti ne tik derlių, bet ir jo kokybę, išsilaikymo saugyklose galimybes.“, – kalbėjo pašnekovė.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas antrina, kad jeigu ši problema bus aktuali Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tikėtina, kad kainų pokyčiai už bulves neaplenks ir Lietuvos.
„ES yra kaip bendra rinka, egzistuoja laisvas prekių judėjimas. Ir jeigu tos problemos, kurios atsiras visoje Europoje, gali būti kainų didėjimas ir Lietuvoje. Tačiau apie tai dar labai anksti kalbėti. Ankstyvų bulvių derlius bus tik birželio mėnesį, tai todėl labai sunku pasakyti, kokia bus situacija Lietuvoje.
Bet, kad minėti veiksniai gali daryti įtaką galutinėms kainos, tai tikrai taip. Nes, kaip ir sakiau, tai yra bendra rinka, laisvas prekių judėjimas. Ir, jeigu kažkur užstrigo prekių tiekimas, tai kaina kils, lietuviškos bulvės gali būti išvežamos arba neišvežamos“, – svarstė I. Hofmanas.
Tuo metu I. Lukoševičienė taip pat užsiminė, kad Lietuvoje iškritęs gausus sniegas balandžio mėnesį, tikėtina, didelės žalos nepridarys.
„Kadangi šiuo metu yra pasodintos tik ankstyvosios veislės, tai augintojai, prieš pablogėjant orams, per daug nepergyveno. Būtų buvusi didesnė problema, jeigu šaltis laikytųsi ilgesnį laikotarpį, t.y. kelias paras būtų minusinė temperatūra, kuri siektų apie 5 ar 7 laipsnius šalčio.
Be to, dalis ūkių nuo sniego saugojosi dengdami daržoves agro plėvele, nes yra pasodinti ir svogūnai, ir ankstyvosios bulvės, salotos, morkos, kopūstai. Nedidelės šalnos nėra esminės, daržovės patyrė stresą dėl sniego, tačiau, kokią įtaka būsimam derliui tai padarė, sunku dar vertinti“, – kalbėjo asociacijos atstovė.
Nukentėjo vaisių, uogų augintojai
Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika sako, kad pasėliai dar nėra pakankamai paaugę, kad būtų paveikti staigiai atšalusių orų. Anot jo, „VH Lietuva“ detalesnę šalnų žalą turėtų apskaičiuoti kitą savaitę.
„Šalnos tikrai nebuvo tokios labai didelės, nes augalai dar nepasiekė to augimo tarpsnio, kai (šalti orai – BNS) gali padaryti labai didelių nuostolių (augalininkystės ūkiams – BNS)“, – BNS sakė M. Rusteika.
„Tai yra normali situacija, kad balandį būna šalnos, sniego. Tiesiog reikia stebėti augalus“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Rusteikos, šalti orai laikėsi per trumpai, o nuostolių ūkiai iš tikrųjų patirtų, jei oro temperatūra žemiau nulio nukristų gegužę arba birželį. Šylant orams javai atsigaus, teigė jis.
„Dar yra anksti – tai ne gegužė, ne birželis, kai augalai pilnai žydi, o šalnų žala būtų ženkliai didesnė. Dabar augalai dar nėra tame žydėjimo tarpsnyje, kad būtų dideli nuostoliai“, – teigė „VH Lietuvos“ vadovas.
Tuo metu I. Hofmanas svarstė, kad pasėliams galėjo pakenkti nebent šiaurės Lietuvoje iškritęs keliolikos centimetrų storio sniego sluoksnis, aplaužęs kultūras.
„Kokio dydžio ta žala, dar labai sunku pasakyti, bet kad ji paliks kažkokias pasekmes – tai taip. Bet taip anksti vienaip ar kitaip sužaloti augalai turi savybę regeneruotis: ataugti, išvesti naujus ūglius, naujas šakas. Tai gali būti, kad kultūrinai augalai atsigaus ir ta žala derliui nebus matoma“, – BNS sakė I. Hofmanas.
Pasak M. Rusteikos, dėl sniego „reikšmingų nuostolių“ žemdirbiai nepatyrė. Tuo metu, I. Hofmano teigimu, didžiausią žalą patyrė vaisių augintojai.
„Sodams ta žala tikrai yra ir tų šalnų pasekmes jiems pamatysime šiek tiek vėliau“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.
Savaitės pradžioje atšalus orams šiaurės Lietuvoje iškrito gausus sniegas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Panevėžio, Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse buvo net 12–17 centimetrų sniego danga.