Prisiminkime keletą praėjusių rinkimų pažadų ir pagalvokime ar jie tapo realybe:
„Minimalią mėnesinę algą iki 2013 metų pabaigos pakelsime iki 1509 litų, bet ne mažiau kaip 60 proc. vidutinio atlyginimo. O trečiaisiais kadencijos metais baigsime spręsti nedarbo problemą“, – teigė „darbiečiai“.
„Įsipareigojame tartis su verslininkais ir darbdaviais dėl tokių sąlygų, kurios leistų minimalią algą pakelti iki 1,8 tūkst. litų, sukūrimo“, – tikino „tvarkiečiai“.
„Nuosekliai didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, minimalų darbo užmokestį (turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio)“, – žadėjo „socdemai“.
Kaip yra iš tiesų?
Iš tiesų nei žadėtų 1509 litų, nei 1800 litų, nei 50 ar 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio siekiančio minimalaus atlyginimo mes neturime, o nauji rinkimai jau ant nosies ir pažadai jau virsta iš politikų burnų.
Politologas Lauras Bielinis teigia, kad nors ir konkretūs skaičiai žmonėms sukelia realistiškumo jausmą, tačiau tokie „tikslumai“ yra iliuzija.
„Na, aš manau, kad patys slidžiausi ir mažiausiai išsipildantys yra pažadai susieti su labai konkrečiais skaičiais. Sakykime pensijos, minimalus atlyginimas ir panašiai. Nes visi šie skaičiai gali būti realizuojami ne politinės valios dėka, o ekonominių veiksmų dėka. Politinės valios užtenka juos pradėti, bet paskui turima daug problemų juos realizuojant“, – tikina L. Bielinis.
Anot jo, rimtas politikas gali akcentuoti tendencijas tik ilgam laikotarpiui, o tokie konkretūs skaičiai, kurie priklauso nuo ekonominio augimo, o ne nuo politinės valios yra eilinis populistinis žongliravimas balsais.
„Tos partijos, kurios linkusios tokiu populistišku tonu kalbėti ir toliau tęs tą pačią liniją. Kaip mes matome, „darbiečiai“ vėl žada konkretizuodami ir žada vos ne skaičių po kablelio, bet tai yra tik iliuzija“, – sako politologas.
NPD=MMA
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad kiekvieną siūlymą reikėtų vertinti atskirai, tačiau neapmokestinamo pajamų dydžio sulyginimui su minimalia mėnesine alga pritartų ir jis.
„Tai nebūtų prastas sprendimas ir jis būtų nesunkiai įgyvendinamas, nes jo įgyvendinimui tereikia įstatyme pakeisti vieną skaičių. Tai yra politinės valios klausimas, ir manau, tai būtų geras žingsnis, daug geriau nei beatodairiškas minimalios mėnesinės algos didinimas, naštą užkraunant įmonėms“, – sako Ž. Šilėnas.
Pasak pašnekovo, minimalus atlyginimas Lietuvoje ir taip iškeltas. Jį reikia lyginti ne su kitose šalyse esančiais minimaliais atlyginimais, o kiek jis sudaro procentų nuo darbo užmokesčio.
„Pagal tai, mes esame vieni iš pirmaujančių Europos sąjungoje“, – teigia Ž. Šilėnas.
Vyriausybės programa neveikia
Politologas Algis Krupavičius tikina, kad vyriausybės programoje yra sričių, kurios turėjo būti sutvarkytos, tačiau liko nepaliestos.
„Vyriausybės ir partijų programose buvo daug pažadų, kad aukštojo mokslo reforma bus peržiūrėta ir finansavimo modelis bus tikrai koreguotas, tačiau kol kas šiose srityje nieko neįvyko. Faktas tas, kad pažadų buvo daug ir jie nebuvo kažkokie tai perdėti, o atvirkščiai labai racionalūs ir realūs, tačiau šiandien turim ką turim“, – sako A. Krupavičius.
tv3.lt. primena, kad Seimo rinkimai vyks 2016 spalio 9 dieną. Juose bus renkamas 141 Seimo narys: vienmandatėse rinkimų apygardose 71 ir daugiamandatėje 70.
