Pro vilnietės menininkės Rivos Elmantės akis nepralysta nė viena šalies aktualija, kuri tampa šmaikščiu ir taikliu šaržu. Svarbiausia, iškalbingos iliustracijos „REdraw“ patinka ne tik pramogų pasaulio atstovams, bet ir per dantį traukiamiems politikams.
Kada pradėjai kurti politinius šaržus?
Kai ponia Agnė Širinskienė įsivėlė į „kortelių skandalą“, vyras tiesiog pasiūlė nupiešti ją lošiančią – nupiešiau, o piešinukas pasklido po internetą ir atsirado draugų, kurie užsimanė marškinėlių su ja. Taip atsirado šaržai ant marškinėlių.
Kaip pasirenki, kuriuos politinius veikėjus šaržuoti?
Tuos, kurie mano mėgstamiausi. Juokauju! Šiaip tiesiog dar nespėjau nupiešti viso Seimo, bet juk liko dar trys metai, jeigu nebus pirmalaikių rinkimų (juokiasi), tiesa?
Ar dėl darbų teko patirti kokių nesklandumų, sulaukti kritikos?
Aš manau, kad lietuviams nėra nieko, ko negalėtų sukritikuoti. Kažkokios aštrios pasipiktinimo kritikos dar neturėjau, didžioji dalis žmonių žiūri su humoru ir jiems patinka mano šaržai. Tačiau visko būna, aišku. Mes žmonės visi be galo skirtingi.
Ar šaržuojami politikai sureagavo į tavo kūrinius?
Kai kurie paspaudžia „patinka“, kai kurie pradėjo sekti instagrame, tačiau tie, kurių piešinių daugiausia – nereaguoja niekaip. Nors, manau, tikrai matė.
Ar savo darbais stengiesi parodyti savo pažiūras, o gal tik reaguoji į naujienas, politines sensacijas? Visgi daugelis tikriausiai pagalvotų, kad nesi Valstiečių gerbėja...
Nesu gerbėja, tas tiesa. Tačiau ir tikrai neatstovauju kažkokių specifinių pažiūrų. Aš tiesiog piešiu tai, kas vyksta. Tarp šaržų galite rasti ir LSDP, ir liberalų, ir Petriuką (Petrą Gražulį – aut. past.). Kaip ir minėjau, tiesiog nespėjau nupiešti dar viso Seimo...
Ar tavo darbai, kuriuose pajuokiami politiniai įvykiai ar žmonės, turi tam tikrą tikslą? Tu norėtum, kad darbai padėtų kažką pakeisti?
Jeigu mano darbai padėtų kažką pakeisti – tai būtų man didžiausias komplimentas ir geriausias „uždarbis“, kokį tik įsivaizduočiau. Nes pokyčių reikia daugumoje sferų mūsų šalyje. Nors negaliu teigti, kad viskas yra absoliučiai blogai – juk mūsų šeima dar neemigruoja. Kol kas.
Tarp tavo darbų gausu ne tik politikų šaržų, bet ir kitų iliustracijų. Kas sulaukia daugiau susidomėjimo?
Lietuvos aktualijos sulaukia daugiausiai susidomėjimo. Pavyzdžiui, „Lietuvoj gyvenam iš šventos dvasios“ arba, kad pas mus prastesnės kokybės produktai nei kitose ES šalyse. Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog žmonės nėra patenkinti situacija Lietuvoje dėl atlyginimų, mokesčių, o va tuoj šildymo sezonas... Laukia nauji piešiniai!
Kaip pasikeitė tavo kasdienybė „REdraw“ įgavus pagreitį?
Mano kasdienybėje pagrindinis yra mano vaikas. Juk „REdraw“ ir atsirado tada, kai išėjau motinystės atostogų. Mes daug žaidžiam, o kai mažas miega – aš daug piešiu. Tarp žaidimų ir piešimų dar yra namų ruoša, kartais – susitikimai, mini fotosesijos. Stengiuosi savo dienas „sukalibruoti“ taip, kad visi būtų laimingi, o aš spėčiau ir pamiegoti (šypsosi).
Šiuo metu esi motinystės atostogose. Ar po jų planuoji grįžti į savus darbus, o gal toliau plėtosi „ReDraw“?
Savo buvusiam vadovui jau pasakiau, kad negrįšiu. O dabar jau, kad „žodis ne žvirblis“ teks kažkaip plėtoti savo veiklą ir iš to gyventi. Labai tikiuosi, kad man pasiseks. Bent įsitikinau vienu – reikia daryti tai, kas patinka, o ne tai, kas „patogu“, norint būti laimingu.
Ar dabar pieši kasdien, ar tik pasitaikius progai, sensacijai?
Piešiu kasdien, bet neapsiriboju vien politika ar skandalais – piešiu viską, kas vyksta gyvenime aplink, aktualijas ar tiesiog kažką šmaikštaus. O kai jau kažkas įvyksta politikos padangėje – nepraslysta pro mano pieštuką irgi.
Marškinėliai netrukus sudomino ir garsius žmones. Ar gali išduoti dar žmonių, be Saugirdo Vaitulionio, kurie panoro tavo marškinėlių?
Dabar darau piešinį ant marškinėlių vienam žmogui, tačiau negaliu išduodi, nes tai bus dovana! O šiaip be Saugirdo daugiau niekas nesidomėjo mano atributika. Apskritai, žinomumas didėja, bet tik tiek. Na, bet aš save raminu, kad turbūt viskam savas laikas.
