O nuo tokių tėvų ar globėjų dažnai nukenčia ir vaikai. Vaiko teisių sargai praneša, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sulaukė net 30 tūkstančių skambučių, pranešančių apie galimus pavojus vaikams.
Per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių sargai sulaukė 30 tūkst. pranešimų dėl galimo pavojaus mažiesiems. Tai maždaug 2 procentais daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų pasitvirtino 70 proc., arba 21 tūkst. O žmonės skambina ir dėl smurto prieš vaikus, ir dėl netinkamų sąlygų jiems augti.
„Vienas didžiausių pokyčių – tai, kad yra įsteigta vaiko teisių linija, ir žmonės skambina, aiškinasi, matome, kad tų skambučių skaičius ne dvigubai, o dar daugiau auga“, – pabrėžė tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Daugiau pranešimų – nesmurtiniai
Liūto dalis – 60 proc. visų pasitvirtinusių pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų yra nesmurtiniai – netinkamo sveikatos apsaugos užtikrinimo, prastų mokymosi sąlygų, arba, kai besiskiriantys tėvai vaiko nepasidalina ir neleidžia matytis su vienu iš tėvų.
Tačiau, anot I. Skuodienės, skaudžiausi – fizinio ir psichologinio smurto prieš vaikus atvejai. Jų fiksuota – 2 tūkstančiai, panašiai, kaip ir pernai bei užpernai.
„Žiauriausios – fizinės bausmės, sąmoningos, kurios atliekamos vaikams, kuomet prireikia net medikų pagalbos. Ir, aišku, seksualinis smurtas“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Seksualinis smurtas – vienas labiausiai traumuojančių. Ir esą dažnai mažamečiai ilgą laiką, kol nesubręsta, nesupranta, kad jais seksualiai naudojasi.
„Vaikai, vyresniame amžiuje matydami filmus, kalbėdami su draugais, matydami nuotraukas identifikuoja, kas buvo daroma su jais, tie atvejai yra skaudžiausi. Ir noriu pabrėžti, kad seksualinio smurto sveikimo kelias ypatingai sunkus, traumuojantis“, – pridėjo tarnybos direktorė.
Dažnai kaltas alkoholis
Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė sakė, kad dažnu atveju, ypatingai kai pranešimai yra dėl galimo smurto prieš vaikus, kalti girtuokliaujantys tėvai.
Su tarnyba bendradarbiaujanti policija tikina, kad šiemet, per 7 mėnesius, jau išdavė 12 tūkst. smurto orderių. Kitaip sakant, dviems savaitėms iš namų dėl paleistų kumščių ar galimo smurto rizikos, pareigūnai išvarė 12 tūkstančių lietuvių.
„Yra pradėta daugiau nei 4 tūkst. ikiteisminių tyrimų“, – skaičiavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
O skaičiai, anot R. Matonio, panašūs kaip ir pernai.
„Didžioji dalis tų atvejų yra apsvaigus nuo alkoholio, promilių skaičius yra pakankamai įspūdingas, po 2, 3, 4 promiles. Žmonės yra žiauriai apgirtę ir smurtauja vieni prieš kitus. Tai dažniausiai vyksta savaitgaliais ar per šventines dienas“, – apibendrino R. Matonis.
Tik, net išvarę sugyventinius iš namų, tiek ir tie, kurie kreipėsi pagalbos, tiek ir patys sugyventiniai, orderio reikalavimus neretai pažeidinėja.
„Apie 40 proc. asmenų pažeidžia orderių reikalavimus. Maždaug 5 tūkst. asmenų pažeidinėjo orderio reikalavimus – ieškojo ryšio, ar grįžo namo anksčiau nei po 15-kos dienų“, – teigė policijos atstovas.
Moterų informacijos centras – įstaiga, į kurią nukentėjusios moterys po konfliktinių, smurtinių situacijų kreipiasi pagalbos. Pasak ten dirbančios psichologės, dažnai prieš moteris ranką keliantys vyrai, gavę orderį, ima visaip manipuliuoti. Ir moterys, nepaisydamos to, kad patyrė siaubą, iš gailesčio sugyventinius ar vyrus priima atgal.
„Čia galima kalbėti plačiai – tiek apie grasinimus, tiek apie manipuliacijas, tiek apie medaus mėnesio fazę, kai apgailestauja, pažada pasikeisti, nebesmurtauti“, – tikino Roberta Jocienė.
Vilniaus apskrityje veikiantis centras per mėnesį sulaukia maždaug 600-ų smurtą patyrusių moterų kreipimųsi dėl pagalbos.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
