Vieni gyventojai jau svarsto, kaip gelbėtųsi, o kiti abejoja, ar besikeičiantis klimatas yra didžiulė bėda.
Sostinės Vinco Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės, stovėjo keturi ledo luitai su įšaldyta aplinkos taršą matuojančia įranga. Taip buvo minima Žemės diena, sukurta Aplinkos apsaugos agentūros instaliacija.
„Žmonės, visuomenė turėtų susimąstyti, kad kol nevėlu, kol mirksi raudonos lemputės Žemėje dėl ekologinės situacijos, sustokime ir keiskime savo gyvenimo būdą“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos agentūros vadovė Milda Račienė.
Taip Žemės dieną paminėjusią įstaigą ne visi praeiviai supranta.
„Valdininkai – ką jiems? Reikia padaryt, ir padarė paukščiukui. Bet čia gėda. Na, kreatyvo jokio“, – sako vilnietis Robertas Strazdas.
O Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje – beveik dviejų metrų kaukolė, sukurta iš šiukšlių ir žemių mišinio. Mat daugiau nei trečdalį šiukšlių vis dar metame į sąvartynus, o Žemės resursus išnaudojame beveik dukart greičiau nei jie gali atsikurti.
„Aš įsivaizduoju, kaip ateities archeologai atras tokią plastikosferą mūsų sluoksnyje, tarp visų sluoksnių, kuris bus susimaišiusi su plastiku ir žeme. Tai nebus jau tik žemė. Galim įsivaizduoti, kaip mūsų sluoksnis su kaulais atrodys. Ar tikrai mes norim palikt po savęs?“ – teigia kūrinio autorė Jolita Vaitkutė.
Naujausiais duomenimis, kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus į sąvartyną išmeta 720 kilogramų šiukšlių. Beveik du trečdaliai Lietuvos vandens telkinių yra blogos būklės. Dėl neatsakingos žmonių veiklos šyla ir klimatas.
„Šyla ir šyla sparčiai. Jeigu mes paimtume nuo praeito amžiaus vidurio, tai sušilo daugiau nei dviem laipsniais. Tai yra labai daug“, – tikina klimatologas Donatas Valiukas.
Ir tendencijos neteikia optimizmo.
„Patys orai ekstremalėja. Tai, vadinasi, didesni temperatūrų šuoliai, kritulių pasiskirstymas labai netolygus – tai iškrinta labai daug, tai vėl kažkur neiškrinta. Regionuose, kuriuose nebūdingi tam tikri orai, išsiveržia užsitęsę sausringi laikotarpiai, audros potvyniai ir panašiai“, – kalba D. Valiukas.
Šylant klimatui tirpsta ledynai, kurie jau grasina pasaulio pakrantėms. Valstybės duomenų agentūra jau skelbė, kaip Lietuva atrodytų, jeigu ištirptų visi ledynai – tuomet jūros lygis Žemėje pakiltų 70 metrų ir tarp miestų skenduolių atsirastų Klaipėda, Palanga, Tauragė, Kėdainiai, Panevėžys. Pastarojo gyventojai svarsto, ar būtų kaip išsigelbėti, o gal ir gelbėtis nereiks:
„Na, Panevėžys negali nuskęsti. Aš optimistiškai.“
„Ką – bunkerį kasi? Stulpą statyt, kur užsiropšt? Sakau: jeigu pradės tvint, tai žiūrėsim, gal į kalnus bėgsim. Bet žinot, kokia ten konkrencija bus į kalną sulipt? Oho, visi norės.“
„Kaip Dievs duos, taip ir bus – apsems ar neapsems. Dievo galybė!“
„Nojaus laivą statytis? Tai kad neišeis...“
„Čia mes bejėgiai pakeist. Sako, kad orą teršiam čia. Truputį prisideda, bet ne tiek...“
„Tai ką? Ką mes galim? Rūšiuoju atliekas. Daugiau ką... Nežinau, kuo daugiau galima prisidėt.“
„Artimiausius šimtmečius tai tikrai nerealu, kad viskas ištirptų ir 70 metrų pakiltų“, – ramina D. Valiukas.
Klimato tyrėjai sako, kad visiems ledynams ištirpti neužteks net kelių šimtų metų, tad baimintis dėl Lietuvos dar nereikia.
„Prie Lietuvos krantų 50–70 centimetrų gali pakilti. Tai nėra drastiški pakilimai netgi tuo blogiausiu scenarijumi“, – aiškina D. Valiukas.
„Na, nepabėgsi nuo tos kaitos – kaip ir mes senstam... Aš manau, kad čia padorumo reikalas. Kiekvienas žmogus turi padoriai elgtis su savo artimaisiais, su gyvuliukais, su aplinka – elementaru. Kaip jau išeina – taip“, – kalba R. Strazdas.
Žemės diena kasmet minima nuo 1971 metų per pavasario lygiadienį.
