„Šiandien jaučiuosi puikiai. Gydytojai tikisi pilno pasveikimo, to tikiuosi ir aš. Dėkoju visiems už palaikymą, supratimą, subtilumą. Tokiais atvejais paaiškėja, kas yra kas Lietuvoje, artimoje ir tolimesnėje aplinkoje“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Limfoma arba limfmazgių vėžys – tai dažniausia kraujo vėžio rūšiai priskiriama vėžio forma. Apie 90 proc. ligos atvejų išgydoma. Limfoma pirmiausiai pažeidžia limfmazgius, tačiau vėliau gali išplisti į kitus organus. Limfomos skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas.
Ne mirties nuosprendis
Nors daugeliui gali atrodyti, kad onkologinė liga tampa mirties nuosprendžiu, vis dėlto naujienų portalui tv3.lt Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas tv3.lt yra sakęs, kad šiais laikais kraujo vėžys tikrai nėra pabaiga arba mirties nuosprendis.
„Iš savo patirties galiu pastebėti, kad pacientų žinojimas apie vėžį gerokai atsilieka nuo realybės. Kartais žmonės kalba apie vėžį nežinodami tam tikrų dalykų. Jeigu lygintume pastaruosius 20 metų, tai gydymas ir ligos išeitys labai stipriai pasikeitė.
Situacija keičiasi, ji tampa palankesnė medikams ir pacientams.
Šiuo metu, kai pacientai klausia, kokia galėtų būti prognozė, man labai sunku pasakyti, nes prognozės gerėja, o gydymo būdai sparčiai keičiasi“, – įsitikinęs medikas.
Priima su skausmu
Kaip reaguoja žmonės, išgirdę onkologinės ligos diagnozę? „Paprastai į tai sureaguojama labai jautriai ir skausmingai.
Psichologai išskiria kelias reakcijos stadijas. Pirminė, paprastai, būna neigimas, tam tikra protesto forma. Vis dėlto, visais atvejais yra labai svarbu, kad žmogus kuo greičiau pereitų per tą suvokimą.
Kuo greičiau jis tai padarys, tuo greičiau bus galima priimti racionalius sprendimus dėl gydymo“, – sako medikas.
Uždelsus viskas keičiasi
Vis dėlto, medikas sutinka su tuo, kad kiekvieną ligą būtina diagnozuoti laiku, todėl uždelsimas gali pakišti koją.
„Uždelsimas – didelė ir svarbi problema. Gali būti, kad progresavus ligai, ji reaguos kitaip į paskirtą gydymą.
Kraujo ligų atveju ypač svarbu, kad pacientas laiku atsirastų pas gydytoją. Žinoma, kuo anksčiau, tuo geriau. Svarbiausia, kad gydymas tiktų, o pacientas atsigautų.
Kai kada chemoterapijos būna agresyvios, pasitaiko atvejų, kad žmogus ir mėnesį gali būti sunkioje būklėje.
Kartais, reikia pastebėti, chemija įsisavinama lengviau. Kiekvienu atveju būtina viską aptarti su pacientu, paaiškinti jam, kas jo laukia, pranešti apie šalutinius poveikius, savijautą bei blogiausius scenarijus“, – aiškina V.Pečeliūnas.
Svarbi psichologinė pagalba
Savo ruožtu asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Dregvienė sako, kad kiekvienam pacientui ypač svarbi psichologinė pagalba. „Dauguma vėžio formų tampa lėtinėmis, su kuriomis tikrai galima gyventi vien dėl medicinos pažangos.
Labiausiai pacientams reikalinga psichologinė pagalba tuo metu, kai pasakoma diagnozė. Būtent ta akimirka yra pati sunkiausia. Deja, gyvenimas sustoja ne tik pacientui, bet ir visai šeimai, esančiai šaliai.“
Kraujo vėžys išsiskiria tam tikrais simptomais, į kuriuos laiku sureagavus, gali pavykti įveikti ligą laiku, jai nespėjus progresuoti.
Nulemia amžius ir kitos ligos
Kaip rašoma iveikvezi.lt, daugelio onkologinių ligų, tarp jų ir limfomos, atsiradimo priežastys dar neišaiškintos, tačiau mokslininkams pavyko nustatyti tam tikrus rizikos veiksnius, kurie, panašu, turi įtakos ligos atsiradimui, tačiau į klausimą „kodėl?“ atsakymo dar nėra. Limfoma labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, dažniau serga aukštesnio ekonominio ir socialinio sluoksnio gyventojai.
Galimi bendrieji limfomos rizikos veiksniai:
amžius: ne Hodžkino limfoma dažniau išsivysto 60-mečiams ir vyresniems, Hodžkino limfoma – apie 20-uosius gyvenimo metus ir peržengus 55-uosius;
kai kurių cheminių medžiagų ir radiacijos poveikis;
infekcijos: žmogaus imunodeficito virusas, Epšteino-Bar virusas, žmogaus T ląstelių leukemijos-limfomos virusas, kai kurios
bakterinės infekcijos;
autoimuninės ligos (kai imuninė sistema neatpažįsta savų audinių bei ląstelių ir juos naikina).
rizika susirgti limfoma šiek tiek didesnė, jeigu šia kraujo liga serga brolis ar sesuo, ir ypač išauga, jeigu serga identiškas dvynys.
Neignoruokite požymių
1. Padidėję kaklo, pažastų ir kirkšnių limfmazgiai
Padidėję kaklo, pažastų ar kirkšnių limfmazgiai turėtų būti signalas nueiti pas gydytoją. Dažniausiai tai būna vienintelis limfomos požymis, tačiau apčiuopus padidėjusius mazgelius, nebūtinai reiškia, jog susirgote limfoma. Atlikus tyrimus, apie padidėjusių limfmazgių priežastis, jus išsamiai informuos gydytojas.
2. Staigus svorio mažėjimas
Dėl neaiškių priežasčių staigus svorio netekimas, gali taip pat reikšti limfomos ligos buvimą.
3. Karščiavimas
Koks bebūtų karščiavimas be priežasties - tai turėtų būti pretekstu nuvykti pas gydytoją. Karščiavimas susijęs su mazgo patinimu, dažnai maišomas su infekcijos buvimu, todėl dažnai limfoma neaptinkama ankstyvojoje stadijoje.
4. Gausus prakaitavimas naktį
Į šį varginantį simptomą, kada prabundate naktį permirkę nuo prakaito, negalite nekreipti dėmesio.
5. Viso kūno niežėjimas
Ši unikali situacija susijusi su tuo, kad limfomos ląstelės išskiria tam tikrus sekretus, kurie sukelia tokią reakciją.
6. Apetito stoka
Jeigu dėl apetito stokos netekote 10 proc. savo kūno svorio, tai gali būti ženklas, kad sergate limfoma. Nedelskite ir kreipkitės į gydytoją!
7. Silpnumo jausmas
Kadangi vėžio ląstelės dauginasi, jos pasiima iš jūsų organizmo daugiau energijos, todėl jaučiate silpnumą.
8. Dusulys
Limfoma gali sukelti tokius simptomus kaip dusulys. Priklausomai nuo vietos, kurioje yra židinys, gali atsirasti galvos, pilvo ar skrandžio skausmas.
Yra keli gydymo būdai
Gydant limfomas pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga ir vis didesnį skaičių ligonių, sergančių limfomomis (tiek Hodžkino, tiek ir ne Hodžkino), galima išgydyti net ir tada, kai liga išplitusi.
Dažniausiai naudojami gydymo būdai - spindulinė terapija ir chemoterapija (atskirai arba derinant šiuos gydymo metodus - skiriant kartu arba vieną po kito), radioterapija.
ŽIV sergantys pacientai dažniausiai iš visų limfomos formų suserga ne Hodžkino limfoma, kuri pasireiškia vėlyvojoje ŽIV stadijoje. Simptomai: odoje ir burnos ertmėje atsiranda kraujuojančios opos. Gydymas - labai sudėtingas.
Skvernelis jaučiasi puikiai
Nepaisant ligos, premjeras S. Skvernelis tikina, kad šiandien dienai jis jaučiasi gerai.
„Matyt, privataus gyvenimo apsauga negalioja nei man, nei mano šeimai, nevertinate jūs, kad turiu ir mažametę dukrą, kuri stebi, žiūri televiziją, su kuria reikia kalbėti. Tokia, matyt, yra mūsų kultūra.
Tenkinant jūs smalsumą, galiu pasakyti, kad paskutinį profilaktinį patikrinimą turėjau 2018 m. liepos mėnesį, buvo viskas tvarkoje, jaučiausi puikiai.
Tiesiog po prezidento rinkimų nusprendžiau tęsti ir atlikti profilaktinį patikrinimą, kurio metu buvo pastebėti limfinės sistemos sutrikimai, kurių anksčiau nebuvo pastebėta. Tik chirurginės operacijos metu buvo patvirtinta, kad tai yra limfoma“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo premjeras.
Premjeras patvirtino, kad šiuo metu limfoma yra pirminės stadijos, jam taikoma imunoterapija ir chemoterapija, premjeras jau perėjo pirmąjį gydymo ciklą.
„Šiandien jaučiuosi puikiai. Gydytojai tikisi pilno pasveikimo, to tikiuosi ir aš. Dėkoju visiems už palaikymą, supratimą, subtilumą. Tokiais atvejais paaiškėja, kas yra kas Lietuvoje, artimoje ir tolimesnėje aplinkoje“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis skatino gyventojus nuolat tikrintis sveikatą, nors šie ir mano besijaučiantys puikiai. S. Skvernelis taip pat patikino, kad tęs savo darbus ir tebeina premjero pareigas, o liga darbui trukdyti neturėtų.