Trečiadienį komiteto posėdyje už nutarimo projektą „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimo sujungimo būdu“ balsavo septyni komiteto nariai, trys susilaikė. Toliau šis nutarimo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui, kur ir bus priimtas galutinis sprendimas. Šis klausimas komiteto posėdyje sulaukė itin didelio susidomėjimo ir diskusijų. Visgi, buvo priminta, kad ministerijai šis jungimosi projektas buvo pateiktas prieš pusantrų metų ir jokio atsako, reakcijų nebuvo iki dabar.
Darbo grupė kelia abejonių
Premjero sudarytai darbo grupei dėl aukštojo mokslo pertvarkos plano vadovaujanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mano, kad sprendimai dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto dabar neturėtų būti priimami. Jos teigimu, reikėtų palaukti, kol išvadas pateiks darbo grupė, ji darbą turi baigti iki balandžio pabaigos. Tokią nuomonę komiteto posėdyje išsakė ir premjero atstovė.
Sausį premjeras Saulius Skvernelis su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.
Premjero darbo grupė jau yra sutarusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi.
Vilniuje ir Kaune siūloma telkti po vieną klasikinį universitetą. Taip pat jau sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste neturėtų būti dubliuojamos. Be to, darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.
Abejonių dėl sudarytos grupės neslepia nei VDU, nei LEU atstovai. Pasak jų, jaučiamas aiškus interesų konfliktas ir šališkumas. Todėl prognozuoti Seimo sprendimą – itin sunku.
G. Landsbergis nesusilaikė
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis labiau aptarinėjami švietimo pokyčiai. Vos aprimus diskusijoms dėl mokslo metų trukmės ilginimo, netyla kalbos apie dviejų universitetų jungimą. Juolab pabrėžiama, kad tai ne vienadienis sprendimas ir negali būti neatsakingai priimtas. Visgi, balsavimas sukėlė įvairias reakcijas.
„Iš principo, kas buvo padaryta. Ir premjerui, ir jo suburtai ekspertų komandai, švelniai tariant, buvo pasiųsti po velnių“, - iškart po pritarimo nevyniodamas į vatą rėžė konservatorių lyderis.
Portalui tv3.lt Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad su šiuo sprendimu reikėjo palaukti tik vieną mėnesį, kad būtų bendras veikimas su premjeru.
„Aš manau, kad tai akivaizdžiai parodė, kiek Seime reiškia premjeras. Visiškai nerūpi jo nuomonė, nei ministerijos. Juolab, ministrė šiame posėdyje pasakė, kad su projektu buvo supažindinta tik šiandien ryte. Į Vyriausybės nuomonę nebuvo visiškai atsižvelgta. Ir juokingiausia, kad šiame posėdyje opozicija palaikė šį sprendimą“, - kalbėjo G. Landsbergis.
Regis, Seimo ir Vyriausybės atstovai irgi neramina šis jungimas, kaip ir švietimo bendruomenes.
Universitetai mato kitas priežastis
Komitete jungimo sąlygas ir principus pristatęs VDU rektorius Juozas Augutis atskleidė planą su detalėmis ir reikalingomis pinigų sumomis. Prieš metus pateiktame projekte buvo kalbama apie įspūdingą jungimosi sumą – apie 54 mln. eurų. Šiandieniame posėdyje pabrėžta, kad tokios sumos neprireiks ir kalbama tik apie kelis milijonus eurų.
LEU Senato pirmininko Audroniaus Vilko nuomone, šios kliūtys ir aršios diskusijos kyla dėl interesų konfliktų.
„Manau, kad viską galima įžvelgti vien pažiūrėjus į premjero sudarytą darbo grupę. Juolab, manau, kad čia yra kitos jėgos ir norai, todėl bandoma šiam, kurį laiką jau svarstomam ir aptariam siūlymui“, - kalbėjo A. Vilkas.
Komiteto narys Gintaras Steponavičius kėlė klausimą apie paradoksalią situaciją, dėl opozicijos nesusikalbėjimo su valdančiąja dauguma: „Norėtųsi ne prieštaros, o sutelkto judėjimo į priekį“.
Posėdžio dalyviai neslėpė dvejopų nuomonių. Pats komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša tikino, kad šis sprendimas yra racionalus, juolab, dėl jo diskutuoja šios srities ekspertai, edukologai ir pedagogai, kas kiti gali geriau žinoti situaciją. Juolab, iki šiol šios aukštosios mokyklos parengė beveik 40 tūkst. pedagogų, tai jie žino padėtį ir reikalingų pokyčių svarbą.
Be to, jis taip pat mano, kad iš pradžių numatyta virš 50 mln. suma nėra reikalinga ir tikrai tiek nebus skiriama.
