Prireikė dešimties karo mėnesių ir daugiau kaip keturių tūkstančių aukų, kad Rusija oficialiai įvardytų tai, apie ką iki šiol tik kalbėjo ekspertai, – kad jos tikslas yra užsitikrinti, jog kaimyninės šalys liktų jos įtakos sferoje.
„Norėtume išgirsti šimtaprocentinę garantiją, kad niekas nė negalvotų apie Ukrainos prisijungimą prie NATO. Norėtume išgirsti, kad NATO nustos artėti prie Rusijos sienų. Deja, šių žodžių neišgirdome, ir tai mus verčia nervintis, tai verčia mus bijoti“, – sako Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Gretimoje salėje D. Peskovo viršininkas kalbėjo priešingai – kartojo, ką yra sakęs ir anksčiau: Rusija nebijanti Amerikos.
„Jie ne pažeminti mus nori, jie nori mus palenkti, nori mūsų sąskaita išspręsti savo problemas, pajungti mus savo įtakai. Niekam per santykių su Rusija istoriją tai niekada nepavykdavo ir niekam nepavyks“, – tikina Vladimiras Putinas.
V. Putinas kelis kartus yra pripažinęs, kad Krymą okupavo dėl to, kad ten neatsidurtų NATO pajėgos, tačiau iki šiol Maskva niekada oficialiai nebuvo pasiūliusi Vakarams užtikrinti, kad Rusijos kaimynės negalės laisvai apsispręsti dėl ateities. Neaišku, kaip Maskva įsivaizduoja tokias garantijas, kai pati sulaužė net kelias tarptautines sutartis, tarp jų ir tas, kuriomis įsipareigojo ginti Ukrainos teritorijos vientisumą.
Tačiau užsienio reikalų ministras trečiadienį parlamentarams kartojo, kad būtent NATO artėjimas prie Rusijos ir sukėlė karą, nors Aljansas iki krizės kruopščiai laikėsi įsipareigojimo nesteigti Rusijos kaimynystėje nuolatinių bazių, o apie pajėgų stiprinimą ėmė diskutuoti tik kai Rusija okupavo Krymą.
„Ukrainos krizę sukėlė Vakarų politika per pastaruosius 25-erius metus stiprinti savo saugumą kitų šalių saugumo sąskaita. NATO plėtėsi, nepaisant pažadų aukščiausiu lygiu“, – teigia Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Rusija nuolat kartoja, kad Vakarai sulaužė pažadą Sovietų vadovybei neplėsti NATO į Rytus – esą jis duotas mainais į Maskvos pritarimą Vokietijų suvienijimui. Tačiau ne tik nėra jokio teisinio dokumento, kur tai būtų įrašyta, bet ir pats Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas pripažino, kad tokių pažadų negavo, Vakarai tik įsipareigojo nesteigti NATO bazių buvusios rytų Vokietijos teritorijoje.
2008-aisiais NATO valstybių vadovai oficialiai įsipareigojo, kad Ukraina ir Gruzija taps Aljanso narėmis, bet datos nenurodė. Dabar, kai Rusija abiejose šiose šalyse pradėjo karus ir atplėšė teritorijas, jų narystės niekas NATO nebesvarsto. Tačiau Rusija neatlyžta.
„Kuo ilgiau mūsų nacionaliniams interesams bus pavojus, tuo ilgiau į jį atsakinėsime“, – tvirtina D. Peskovas.
Stebėtojai klausia, o ko realistiškai gali tikėtis Kremlius: teisinių garantijų Vakarai duoti vis vien nesugebės, o asmeniniais kokių nors lyderių užtikrinimais nepatikės pati Rusija.