Iki šiol laisva prekyba leido auginti skirtingų šalių ekonomikas, pritraukti investicijas, o gyventojams užtikrino mažesnes prekių kainas, daugiau darbo vietų.
Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo devizas „America First“ (liet. – pirmiausiai – Amerika), panašu, jau pradeda jaukti laisvosios prekybos idėjas.
O dėl to smukus rinkoms, viso pasaulio investuotojai ir ekonomistai užsienio žiniasklaidoje dalijasi savo pastebėjimais apie galimos ekonominės krizės ženklus.
Štai pingančios akcijos gali rodyti, kad investuotojai netiki įmonių pajamomis ir pelnu ateityje. Tuo metu pinganti nafta ar kitos žaliavos – rodyti, kad ekonominis aktyvumas kris.
Žemyn smuko ne tik akcijų rinkos
Pirmadienį „Brent“ naftos kaina nusirito iki 63 JAV dolerių už barelį – iki žemiausio taško per kelerius pastaruosius metus.
Tačiau „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas neatmeta, kad toks naftos kainų kritimas – dar ne pabaiga.
„Iš esmės naftos kaina šiuo metu juda kartu su visa rinka. Ir juda panikos režimu.
Tad labai panašu, kad artimiausiu metu mes dar matysime rinkų vertės kritimą ir Amerikoje, ir Europoje, ir Azijoje. O tai atitinkamai paveiks ir energetikos kainas“, – tokio galimo scenarijaus neatmetė A. Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, tiek pats D. Trumpas, tiek JAV finansų ministras „tarp eilučių“ paskelbė žinią apie siekį išlaikyti tokį griežtą tarifų režimą.
„Atitinkamai rinkoms tai yra signalas, kad JAV ekonomika netrukus panirs į recesiją. Tai taip pat yra signalas energetikos kainoms, kad pasaulio ekonomikos situacija taps labai sudėtinga artimiausiu metu.
Todėl, manau, kad dar kurį laiką matysime naftos kainų kritimą. Kita vertus, mes jau esame netoli naftos ir rinkų kritimo piko“, – svarstė pašnekovas.
Tačiau ekonomistas neatmeta, kad po žaibiško naftos kritimo atsigavimas rinkoje taip pat gali būti staigus. O tai pasiekti, jo teigimu, suinteresuota ir pati JAV.
„Tiek JAV valdžios atstovai, tiek kitos suinteresuotos pusės labiau linkusios susitarti, negu nesutarti.
D. Trumpui labai svarbu, kad Amerikos ekonomika ir akcijų indeksai kiltų į viršų, kadangi jau netrukus ten bus vidurio kadencijos rinkimai, t.y. JAV valdžia suinteresuota, kad iki 2026 m. lapkričio 3 d. ekonomika ir akcijų indeksai būtų kuo stipresni“, – mano ekonomistas.
A. Izgorodinas neatmeta, kad rinkoje bus galima išvysti V formos pakritimą ir atsigavimą.
„ES, Kanada, Meksika, Kinija taip pat nori susitarimo, nes nori palaikyti savo užsienio prekybą su JAV.
Ir nors dar kurį laiką, tikėtina, matysime agresyvią retoriką,, nereikėtų atmesti, kad po kelių savaičių mes išvysime pirmus požymius, jog abi pusės nori susitarti“, – apie galimų derybų užmezgimą kalbėjo ekonomistas.
Visgi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas svarsto, kad naftos kainos smukimas susijęs ne vien su D. Trumpo paskelbtų tarifų grėsme.
„Brent“ naftos kaina šiandien 63 JAV doleriai už barelį. Maždaug 10 JAV dolerių mažesnė negu prieš savaitę ir kukliausia nuo 2021 m. balandžio. Ir tai nėra susiję vien tik su dėl D. Trumpo paskelbtų tarifų grėsme pasaulio ekonomikai.
Praėjusią savaitę „OPEC+“ eilinio susirinkimo metu rinką šokiravo žinia, kad nuo gegužės kartelis naftos gavybą didina ne kaip anksčiau buvo sutarta 0,14 mln., o 0,41 mln. barelių per dieną“, – pirmadienį socialiniame tinkle rašė T. Povilauskas.
Ir nors Saudo Arabija, pasak ekonomisto, laikoma naftos rinkos centriniu banku, šaltas protas išlaikomas ne visada.
„Gal pamenate 2014 ir 2020 m. naftos kainos nuosmukį, kai sklendės buvo atsuktos ir rinka užtvindyta nafta.
Šįkart, panašu, nervai nebeatlaikė dėl to, kad kai kurios šalys nesilaiko savo susitarimų neišgauti naftos daugiau, negu sutarta (pvz., Kazachstanas išgauna 1,8 mln. barelių, kai kvota 1,5 mln. barelių).
Patirtis rodo, kad OPEC+ vis vien vėliau tenka grįžti prie kooperacijos, nes pigi nafta skauda pačioms OPEC+ šalims. Viena iš jų Rusija ir jai pigi nafta taip pat labai nepatinka.Gal Saudo Arabijos ir kitos OPEC+ šalys nori įtikti D. Trumpui ir tai yra pagrindinis motyvas didinti gavybą? Galbūt, bet asmeniškai nemanau“, – svarstė ekonomistas.
T. Povilauskas sako, kad dabartinė naftos kaina neturėtų patikti ir patiems JAV naftos išgavėjams.
„WTI“ naftos kaina šiandien jau 59 JAV doleriai už barelį ir jau yra toje zonoje, kai naftos išgavėjams JAV skauda.
Tai vienas iš svarių veiksnių, kuris gali vis labiau skatinti JAV verslą spausti D. Trumpą baigti savo žaidimus su tarifais, nes ir šitai industrijai gresia nemalonumai“, – pirmadienį rašė T. Povilauskas.
Ekonomistas neatmeta, kad jeigu kainos nepadidės, dabartinis vaizdas rinkoje mažins infliaciją ir Lietuvoje.
„Ar nafta dar gali daug pigti? Istorija rodo, politiniai sprendimai gali nuvesti kainą giliai žemyn. Bet OPEC+ ir JAV naftos gavėjų interesai irgi aiškūs – per pigi nafta nėra tai, ko jie nori. Be to, JAV sankcijos Venesuelai ir Iranui bei JAV galimi smūgiai Iranui irgi negali būti nuvertinami ir gali padėti naftos kainai atšokti.
Beje, atpigo ir gamtinių dujų kaina pastarosiomis dienomis (nuo 41 Eur/MWh iki 35 Eur/MWh šiandien). Tokie energetinių išteklių kainų pokyčiai (jeigu kainos neatšoks) pradės mažinti infliaciją ir Lietuvoje“, – apibendrino jis.
Šiaulių banko ekonomistrė Indrė Genytė-Pikčienė antrina, kad dar praėjusią savaitę OPEC+ kartelis priėmė netikėtą sprendimą padidinti naftos pasiūlą.
„Tai jau atpigino „Brent“ rūšies naftą iki 63 dolerių už barelį – dar sausį naftos kaina momentais siekė 82 dolerius už barelį, o prieš metus – net 91 dolerį. Paskui naftą pasekė ir kitų energetikos nešėjų kainos.
Europai, kuri importuoja doleriais įkainotą naftą ir jos produktus, šiuo aspektu palankus ir dolerio atžvilgiu pastaruoju metu pabrangęs euras. Dėl stipresnės valiutos mūsų regionui pinga importuojamos žaliavos. Energetikos nešėjai – svarbi sąnaudų dedamoji tiek prekių, tiek paslaugų pridėtinės vertės grandinėse, tad, jei jų kainos išsilaikys žemesnės, vartotojams palankus poveikis ilgainiui taps reikšmingas“, – vertino ekonomistė.
„Po didelių kritimų ateina dideli kilimai“
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad rinkoje iš tiesų tvyro chaosas.
Ir nors tokia naftos kainų mažėjimo tendencija, V. Šukio vertinimu, palanki vartotojams, nes mažėja ir degalų kainos, tvyrantis neapibrėžtumas gali pasukti priešinga linkme.
„Kas bus, jei visa sistema galiausiai bus sustyguota ir ta naftos kaina bus padidinta. Nors siekiama, kad JAV pramonė atsiribotų nuo kitų šalių produkcijos, tačiau ar jie bus pajėgūs pasigaminti tiek, kiek jiems reikia? JAV neturi tiek pramoninių pajėgumų.
Lygiai taip pat galime kalbėti ir apie naftos išteklius. Dar nuo senų laikų su JAV naftos atsargomis būdavo problemų ir jie šią žaliavą pirkdavo papildomai. Tad jei dabar drastiškai Amerika žengia tokį žingsnį ir jiems pritrūks naftos, išorinės rinkos jiems gali sukelti kainą specialiai. O tai būtų bloga žinia visiems“, – svarstė jis.
V. Šukys pripažįsta, kad tokio didelio neapibrėžtumo rinkoje dar nebuvo matęs.
„Turbūt artimiausiomis dienomis vairuotojai už degalus mokės mažiau, kainos pasikeis.
Tačiau visada po didesnių pylimų ateina dideli kritimai, o po didelių kritimų ateina dideli kilimai“, – svarstė pašnekovas.
Pasiekė ketverių metų minimumą
Naftos kainos tęsia praėjusios savaitės nuostolius, pirmadienį pasiekusios ketverių metų minimumą, kol JAV prezidento D. Trumpo įvesti nauji muitai ir prekybos karo eskalacijos ženklai kursto nerimą dėl pasaulinės recesijos, kuri paveiktų ir naftos paklausą.
Europoje „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai atpigo 3,8 proc. iki 63,10 dolerio už barelį, o WTI naftos ateities sandoriai smuktelėjo 4,1 proc. iki 59,47 dolerio. Abu kontraktai praėjusią savaitę smuko daugiau kaip 10 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 m. balandžio mėnesio.
Tai įvyko po to, kai Kinija – didžiausia pasaulyje naftos importuotoja – pranešė nuo šių metų balandžio 10 d. pradėsianti taikyti 34 proc. tarifus visam JAV importui. Savo sprendimą Pekinas įvardijo kaip būtiną atsaką į tai, ką jis pavadino „tipiška vienašališka D. Trumpo administracijos patyčių praktika“.
Europos Sąjunga šią savaitę turėtų pasekti kinų pavyzdžiu. „Mes vis dar bandome įvertinti paskelbtų priemonių makroekonomines pasekmes, tačiau akivaizdu, kad jos kelia reikšmingą riziką pasaulinėms perspektyvoms vangaus augimo kontekste“, – teigiama Tarptautinio valiutos fondo pareiškime.
Naftos nuotaikas taip pat paveikė tai, kad OPEC+ paspartino naftos gavybą, o Saudo Arabija agresyviausiai per daugiau nei dvejus metus numušė savo etaloninės naftos kainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
