Aštuonias dienas – nuo spalio 29-osios iki lapkričio 5-osios − Vilnius laikinai buvo tapęs Lotynų Amerikos kultūros sostine. Renginio svečiai galėjo pasižiūrėti Lotynų Amerikos kino, paragauti gėrimų bei patiekalų, pasiklausyti muzikos, istorijų ir poezijos. Kitaip tariant, susipažinti su šių šalių kultūros ypatybėmis.
„Balsas.lt savaitės“ žurnalistai apsilankė neseniai sostinėje atidarytoje vyninėje „Lola“, kurioje Federico Garcios Lorcos poeziją skaitė aktorius Aistis Mickevičius ir grupės „Inculto“ lyderis Jurgis Didžiulis.
Degančios žvakės, skambčiojančios vyno taurės ir art deco stiliumi įrengta vyninė, primenanti prieškario laikus, kai klestėjo Argentina, puikiausiai tiko poezijai, skambančiai dviejomis kalbomis. Viskas priminė idilę, filaretų literatų susirinkimus, kai kamerinėje aplinkoje skambėdavo eilės.
Panašu ir skirtinga
− Festivalis vyksta jau ketvirtus metus. Ar jis nušviečia pagrindinius Lotyno Amerikos šalių kultūros aspektus? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė J. Didžiulio.
− Man pačiam Lotynų Amerikos kultūros mastas yra milžiniškas. Vienintelis dalykas, siejantis šias šalis, − ispanų kalba. Tačiau iš esmės esame labai skirtingi. Išgryninus tik vieną ar kitą aspektą, o atsisakius kitų, daug prarandama. Todėl LAD'09 yra labai įdomus katilas. Tai gera pradžia, nes yra didelė renginių, susijusių su Meksika, Argentina, Brazilija ir panašiai, įvairovė.
− Kaip arčiau prieiti prie LAD'09 skatinamos kultūros: per filmą, poeziją, šalių virtuves?
− Kiekvienas randa savo kelią. Jei žmogus nori suvokti kultūrą ragaudamas patiekalus – gerai. Jei žiūrėdamas kiną, klausydamas poezijos − tam irgi suteikta galimybė. Žmogus pats turi „distiliuoti“. Šiuo atveju gerai, kad galima rinktis iš gausybės renginių.
Užkrečiantis komunikabilumas
− Kaip pasirinkote F. G. Lorcos eilėraščius, kuriuos skaitėte?
− Turiu pripažinti, kad teko naršyti internete ir ieškoti eilėraščių, nes neradau knygos, kurią esu skaitęs anksčiau. Nesu didelis F. G. Lorcos gerbėjas, bet jis man patinka. Šie eilėraščiai patiko dėl to, kad juose kalbama apie santykius tarp dviejų nesuderinamų polių.
− Ar temperamentas Vilniuje tau ne per šaltas?
− Manyčiau, yra vienas esminis bruožas: lotynų amerikiečiai − labai komunikabilūs žmonės. Jie greičiau viską sprendžia arba nušauna vienas kitą ir važiuoja toliau. Tai tikriausiai pagrindinis temperamento skirtumas.
Kai žmonės pamato, kad didesnę naudą turi būdamas komunikabilus, tuo užsikrečia. Prieš kelerius metus visiems buvo keista, kai aš bučiniais pasisveikindavau. Galvodavo, kad esu kvailas, keistas, gėjus. O dabar žiūriu, kad visi bučiniais sveikinasi. Tikrai neįdiegiau tos mados, bet padėjau jai paplisti.
Iš prigimties mėgstu maišyti kultūras. Žinoma, tam tikrose srityse turi išlikti forma. Tačiau man patinka, kai formos liejasi ir išeina kas nors ypač skanaus.
− Tačiau žmonės bijo, kad maišant kas nors išnyks...
− Vis tiek kažkas išnyksta. Kultūra kaip žmonės − ji gyva. Pagrindinis gyvumo bruožas yra mirtis. Kalbos, gentys, žmonės miršta. Faktas tas, kad jei nori šioje netvarkoje išlikti, turi daugintis. Tam tikrų dalykų tiesiog negali išvengti.
TIK FAKTAI
Lotynų Amerikos kultūros dienos vyksta nuo 2005 metų.
Šiais metais buvo pristatyti 6 dar niekur nematyti argentinietiški filmai.
Renginį organizuoja festivalio „Kino pavasaris“ kūrybinė grupė.
