Amerikos karių mokymai su Lietuvos pajėgomis Pabradėje nėra ilgalaikis sprendimas, sako aukščiausias NATO generolas. Aljansas iki šiol atsisako svarstyti nuolatinių bazių Baltijos šalyse steigimą, bet generolas P. Breedlove`as sako, kad laikinas rotacinių pajėgų antplūdis neturės ilgalaikio poveikio, jeigu šios trumpalaikės priemonės nebus kuo greičiau sustiprintos plataus masto pajėgų pokyčiais.
Jis primena, kad per Šaltąjį karą Europoje buvo dislokuota kone pusė milijono Amerikos karių, o dabar jų mažiau kaip 65 tūkstančiai. Pajėgų rotavimas negali atlikti strateginio vaidmens ir negali pakeisti ilgalaikės dislokacijos priešakinėse linijose, kitaip, kilus krizei, bus sunkiau pasiekti strategines pozicijas, rėžia generolas, vadovaujantis ir visoms Amerikos pajėgoms Europoje.
Visa tai tiesmukiškumu garsėjantis P. Breedlove`as pareiškė JAV parlamento žemųjų rūmų komitetui, atsakingam už ginkluotąsias pajėgas.
„Rusija akiplėšiškai meta iššūkį taisyklėms ir principams, kurie dešimtmečius buvo Europos saugumo pamatas. Iššūkis yra globalus, o ne regioninis. Ir ilgalaikis, o ne laikinas“, – teigia P. Breedlove`as.
Šie žodžiai – iššūkis jos paties viršininkui, prezidentui B. Obamai, kuris pernai sumenkino Rusiją kaip regioninę valstybę, o šiemet net kelis kartus pasigyrė, kad jo politika veikia: esą Rusijai skaudžiai kanda ekonominės sankcijos. Generolas P. Breedlove`as tai paneigė – sakė, kad tai, kas daroma, niekaip nekeičia padėties Ukrainoje.
Esą neaišku, kas V. Putino galvoje, ir Ukrainos pajėgų ginklavimas gali atnešti ir teigiamų, ir neigiamų rezultatų, bet V. Putinas jau dabar iškėlęs karo kartelę taip aukštai, kad tai, jog Amerika dabar nieko nedaro, padėties nekeičia. Ji ne tik negerėja, bet kasdien prastėja.
„Nemanau, kad kas nors iš mūsų būtume tikri, kad jis jau pasiekė tikslų Ukrainoje. Nemanau, kad Ukrainos pajėgos, kokios jos dabar yra, galėtų sustabdyti Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje. Net jei teiktume pagalbą, nesu tikras, kad sustabdytų Rusijos puolimą. Net jei padėtume koviniais ginklais“, – sako NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas.
Tuo metu aukščiausias Amerikos diplomatas pareiškė, kad naujos sankcijos jau parengtos.
„Dabar matuosime, ar viskas atslūgs, ir matysime susitarimų vykdymą, ar dabar bus Mariupolis, ar kokie kiti veiksmai, kurie iškart nusipelnytų kur kas didesnio atsako, kuris jau parengtas, ir kuris sankcijas galėtų pakylėti į naują labai rimtą lygmenį“, – teigia JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Sėkmė Ukrainoje gali padrąsinti Putiną kitur, sako P. Breedlove`as , pirmiausiai Moldovoje, kur jau matyti propagandos paūmėjimas. Generolas teigia negalįs atmesti, kad Rusija destabilizuos ir NATO nares – Baltijos šalis, kiršindama jų rusakalbius. Tą patį sako ir Pentagonas.
„Mes sunerimę, kad Rusija gali bandyti destabilizuoti padėtį NATO narėse, ypač Baltijos šalyse, nes jose gyvena didelė etninių rusų bendruomenė“, – tvirtina JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja Christine Wormuth. Bet NATO toliau nesilaiko pažadų deramai finansuoti gynybą. Vienas Londono institutas suskaičiavo, kad kai Rusija skiria per keturis procentus bendrojo vidaus produkto, tik šešios aljanso narės šiemet didins išlaidas gynybai, ir tai nepasieks sutartų dviejų procentų.
Šešios šalys jas šiemet mažins, tarp jų didžiausia ekonomika Vokietija ir garsiausiai apie Rusijos grėsmę kalbanti Britanija, kuri šiemet skirs mažiausiai pinigų nuo Šaltojo karo.
