B. Obamai

Kova prieš „Islamo valstybę“ šiuo metu užima viso pasaulio žiniasklaidos svarbiausių naujienų vietą. Tačiau Pentagone labiau nerimaujama dėl karinės grėsmės iš Rusijos ir Kinijos pusės – tuo pačiu skatinant naujas ginklavimosi varžybas, jeigu norima sulaikyti šias dvi didžiąsias valstybes, rašoma „The Washington Post“. Tikslas – sukurti trečiąją atsvarą JAV gynybos ministro pavaduotojas Robertas O. Workas savo ataskaitoje, pristatytoje „Aspen Strategy Forum“, pasiūlė naują sulaikymo strategiją.

 NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas pripažino, kad dabartinė sistema, kai Amerikos kariai tik trumpam atvyksta į Baltijos šalis, negali užtikrinti ilgalaikio saugumo. Generolas Philipas Breedlove`as Jungtinių Valstijų parlamentarams sakė, kad Baltijos šalims kilusi destabilizavimo grėsmė. Jis taip pat netiesiogiai kritikavo paties prezidento Baracko Obamos politiką – esą ji nestabdo Vladimiro Putino, ir jis Ukrainoje kariaus, kol pasieks savo tikslus.

Žinomas Rusijos karo ekspertas ir vienas iš „Ježednevnyj žurnal“ redaktorių Aleksandras Golcas mano, kad JAV ginkluotės tiekimas Ukrainai dar labiau sustiprins konfrontaciją tarp amerikiečių ir Rusijos.

Viena didžiausių naujienų praėjusių metų pabaigoje tapo JAV ir Kubos pasiektas sprendimas atkurti diplomatinius santykius, kurie tarp šių dviejų valstybių buvo nutraukti prieš 53-ejus metus. Šį įvykį galima interpretuoti tiek dvišalių santykių tarp Vašingtono ir Laisvės salos, kaip kartais vadinama Kuba, kontekste, tiek ir pasitelkus platesnį – geopolitinį – interpretacijos rėmą.

Kai Istorija bandys įvertinti ir vykdys dabartinės krizės tarp Rusijos ir Vakarų, kuri neišvengiamai baigsis Vladimiro Putino pasitraukimu, teismą, gali būti sudėtinga kam nors vienam pritaikyti atsakomybę. Tai „Forbes“ tinklaraštyje teigia finansų ekspertas Avi Tiomkinas.

 Atrodo, geopolitinė situacija pasaulyje pastaruoju metu tik blogėja. Kol visų dėmesys buvo nukreiptas į Ukrainą, pavojuje atsidūrė Irakas. Ir, sprendžiant iš situacijos dinamikos, tai ne šiaip sau grėsmė, tai (lygiai kaip ir Ukrainos atveju) – valstybės išlikimo klausimas. Sunitiška „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) paskelbė kalifatą, kuris vienija Irake ir Sirijoje užimtas teritorijas. Iš pradžių 2006 m. kaip „Al Qaeda“ atšaka atsirado „Irako islamo valstybės“ grupuotė.

Rusijos prezidentas į naujai įvedamas sankcijas sureagavo asmeninio karo JAV prezidentui B. Obamai paskelbimu. Šaltiniai Rusijos diplomatijos atstovybėse atskleidė, kad V. Putinas nebekalbėsiąs su savo kolega telefonu, jei ir toliau patirs spaudimą, rašo censor.net. „Rusijos prezidentas nėra suinteresuotas kontaktu su JAV vadovu.

 Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios.

Šiandien Irakas stovi prie pilietinio karo slenksčio. Kad po JAV karių išvedimo iš šalies viskas baigsis taip, prognozavo didelė dalis regiono ekspertų, ir tai suprantama dėl sudėtingų Irako šiitų, sunitų ir kurdų santykių. S. Husseino laikais iš esmės šiitišką valstybę valdė sunitų mažuma. Po diktatoriaus nuvertimo viskas tarsi atsistojo į savo vietas, tačiau sunitišką diktatūrą faktiškai pakeitė šiitiškoji su premjeru Nouri al Malikiu priešakyje.

Rusijos valdantysis elitas yra patenkintas dėl Baracko Obamos pergalės JAV prezidento rinkimuose, nes tikisi naujo santykių „perkrovimo“, kuriuo Rusijai būtų uždegta žalia šviesa vykdyti neoimperialistinę politiką pažeidžiamų kaimyninių šalių atžvilgiu. Taip tinklalapiui LRT.lt tvirtino JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) direktorius, knygos apie Rusijos mėginimus šokdinti Vakarus („Dismantling the West: Russia's Atlantic Agenda“) autorius Januszas Bugajskis.