Ekonomistai ir psichologai sako tokiomis geromis lietuvių nuotaikomis, nepaisant infliacijos bei nuolat kylančių palūkanų, nesistebi. Esą šalies ekonomika, BVP, nuo COVID laikų sparčiai auga, gyvenimo lygis gerėja. O kartu su tuo keičiasi ir mentalitetas, tautiečiai tampa vis atviresni, vis labiau kreipiasi į psichologus.
Viena pesimistiškiausių tautų Europoje daugelį metų buvę lietuviai, šio titulo atsikratė. Ir ne tik atsikratė – Lietuva šovė į Europos Sąjungos šalių Vartotojų pasitikėjimo rodiklio sąrašo viršų, tapdama pačia optimistiškiausia šalimi Europoje, pagal tai, kaip vertina savo finansinės padėties perspektyvas bei šalies ekonomiką.
Gatvėje kalbinti gyventojai atvirauja apie savo požiūrį į gyvenimą:
„Aš kaip pensininkas, man pensijos užtenka, man gerai, nežinau, kaip kiti, bet man gerai.“
„Kainos būtų gerai kad būtų ateityje mažesnės? – Bet ar tikitės to? – Labai abejoju.“
„Pozityvo daugiau.“
„Gal gėrės visi dalykai tiesiog.“
„Matosi, kad vis daugiau lietuvių pozityviai nusiteikę, tai skatina ir mūsų pozityvesnį požiūrį.“
„Aš didelis optimistas, į ateitį žiūriu su viltimi.“
„Europos Sąjungoje kadangi esam, natūralu, kad mes jiems kažką suteikiam, ir jie jums, tai suteikia tam tikrą saugumo jausmą.“
Ekonomistas: „Tai – visiškai nauja tendencija“
Lietuviai optimistiškiausiai visoje Europoje vertina savo šeimos finansinės padėties perspektyvas – net trečdalis tautiečių mano, kad per artimiausius metus jų šeimos finansinė padėtis gerės, ir vos dešimtadalis, kad blogės.
„Tai yra visiškai nauja tendencija, netgi pasižiūrėjus mūsų Baltijos valstybes – estai būdavo optimistiškiausi, latviai per viduriuką, mes pesimistiškiausi. Tačiau dabar viskas apsivertė. Estai yra vieni iš niūriausiai nusiteikusių Europos Sąjungoje - padidintas PVM, manoma, kad kils ir kiti mokesčiai, recesija trunka jau 2 metus, ir estai žiūri į Lietuvą, mes jiems lipam ant kulnų, tai taip pat neprideda jiems optimizmo“, – tvirtina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot psichologo Dariaus Ražausko, psichologinę įtaką žmonėms daro ir ekonomika ir geopolitinė situacija.
„Tai turi psichologinę įtaką žmonėms, ta ekonominė gerovė. Kitas dalykas, kad mes po truputį kaip tauta, vis lipam iš postsovietinio mentalo. Žmonės vis labiau konsultuojasi, eina pas psichologus, terapeutus. Mes vis labiau vakarietiškėjam, mąstymas tampa vis labiau atviresnis“, – pasakoja psichologas Darius Ražauskas.
Geros lietuvių nuotaikos turi paaiškinimą
Anot Maurico, optimistinis nusiteikimas gali pasirodyti kiek neįprastas neigiamų naujienų apie didelę infliaciją bei kylančias palūkanų normas kontekste. Tačiau esą geros lietuvių nuotaikos ir tikėjimas šviesia ateitimi paaiškinamas pamažu besistabilizuojančia infliacija, kylančiomis algomis.
„Tai galim paaiškinti objektyviais kriterijais: nedarbo lygis žemas, darbo užmokestis toliau auga pakankamai sparčiai, infliacija sumažėjo, perkamoji galia auga, ir žmonės nejaučia to didžiulio streso. Taip pat ir geopolitinė situacija – mes labiau žiūrime, kas vyksta Ukrainoje, vertiname ką turime – karo nėra, bombos nekrenta ant galvų, pinigų, maisto, darbo yra, tai kodėl gi nepasidžiaugti“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tačiau, anot Maurico, greitu metu žibalo į optimizmą šliūkštelėti gali artėjantys rinkimai.
„Prieš rinkimus, nėra linkę politikai kalbėti apie mokesčių didinimą, apie ne taip sparčiai augsiančias išlaidas, ir tos nuotaikos gali subjurti po rinkimų, nes Lietuvai neišvengiamai reikės didinti mokesčius. Ir tas rožinis paveikslas gali įgauti pilkesnių atspalvių“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistas sako, kad lietuvių lūkesčiai dėl algų algų kėlimo taip pat yra pernelyg optimistiniai. Esą tikėtis tiek sparčiai augančių algų, kokios buvo pernai ir užpernai, kai įmonių pajamos augo labai sparčiai, nevertėtų. Mat dabar verslai išgyvena sunkesnius laikus.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Maltos, maisto bankas, Caritas ir tt.
