Jau šios savaitės pabaigoje Rusijos ir NATO šalių atstovų laukia dar vienas derybų ratas dėl pirmosios ultimatumo. Kremlius reikalauja, kad JAV (ir NATO) atitrauktų savo kariuomenę nuo „buferinės zonos“, į kurią patenka visa Rytų ir dalis Centrinės Europos. Vakarų lyderiai pažymi, kad tai yra neįmanomi įvykdyti reikalavimai, tačiau ragina V. Putiną sutarti dėl įmanomų dalykų.
Du pagrindiniai klausimai – kokį atsaką JAV ir NATO galėtų pateikti Rusijai ir koks bus „karinis-politinis“ Rusijos atsakas, jeigu Kremlius nesulauks jį tenkinančio atsakymo.
„Linkėjimai buriatams“
JAV, Didžioji Britanija, Kanada tuo metu siunčia ginkluotę Ukrainai, kuri galėtų padėti apsiginti Rusijos karinio išpuolio atveju. Neseniai didžioji Britanija išsiuntė „tūkstančius“ prieštankinių raketų, skirtų veikti miesto sąlygomis, o JAV suteikė leidimą Baltijos šalims perduoti dalį turimos ginkluotės Kijevui.
JAV prezidentas Joe Bidenas akcentavo, kad jo nuomone, Rusija yra pasirengusi pulti Ukrainą ir perspėjo dėl skaudžių tokio puolimo pasekmių.
Karo žurnalistas A. Babčenka, komentuodamas Didžiosios Britanijos sprendimą aprūpinti Ukrainą prieštankine ginkluote, tvirtina, kad tai yra rimtas perspėjimas Rusijai ir „linkėjimai buriatams“. Eksperto teigimu, švedų konstruktorių gamybos granatsvaidžiai NLAW turėtų gerokai atšaldyti Rusijos kariuomenės entuziazmą „kaip Krymo aneksijos atveju pasivaikščiojant okupuoti teritoriją“.
Maskva piktinasi tokiais Vakarų šalių veiksmais ir ragina „neduoti ginklų Ukrainai“. Tuo pačiu Rusijos valdžia eskaluoja situaciją telkdama savo šimtatūkstantines karines pajėgas ne tik Rusijos-Ukrainos pasienio teritorijoje ir okupuotose Krymo bei Donbaso teritorijose, bet ir Baltarusijoje, prisidengiant pratybomis.
Pačioje Rusijoje vis garsiau skamba raginimai „saugoti nuo Ukrainos Donbaso rusus“, prisijungiant šiuo metu okupuotas žemes, arba suteikiant jos oficialų statusą ir įvedant ten savo kariuomenę.
Siūlo pripažinti DLR ir LLR
Rusijos deputatai, Genadijaus Ziuganovo vadovaujami komunistų partijos nariai, parlamente pasiūlė kreiptis į Vladimirą Putiną, kad šis pripažintų okupuotų Ukrainos teritorijas (Donecko ir Luhansko liaudies respublikas).
Kreipimosi projekte yra rašoma, kad „naujoji Ukrainos valdžia nevykdo Minsko susitarimų“, įvedė visišką ekonominę blokadą, pakirto taikos procesą, o jų veiksmus „galimai galima lyginti su savo pačių tautos genocidu“. Rusijos komunistų teigimu, DLR ir LLR teritorijose „veikia demokratiniai organai ir valstybė su visais legitimios valdžios atributais“, kurių pripažinimas „būtų pagrįstas ir moraliai pateisinamas“.
„Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, Valstybės Dūma kreipiasi į Putiną su prašymu svarstyti klausimą dėl Rusijos pripažinimo DLR ir LLR, kaip savarankiškų, suverenių ir nepriklausomų valstybių“ ir dėl derybų su jų vadovybe, įskaitant „saugumo klausimus“, teigiama kreipimosi projekte.
2014-aisiais Rusija okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį, o taip pat išprovokavo karą šalies rytuose, kuris tęsiasi iki šiol. Padedami Rusijos kariuomenės dalinių, samdinių grupuočių, vadovaujami rusų karininkų prorusiški vietos gyventojai okupavo dalį Donecko ir Luhansko teritorijų. Karo metu žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Okupuotos teritorijos turi savo savivaldą, kuri yra faktiškai priklausoma nuo Rusijos, tiek karine, tiek ir ekonomine prasme. Vienintelė pasaulio šalis, pripažinusi DLR ir LLR nepriklausomybę yra taip pat Rusijos „kūrinys“, kita pasaulyje nepripažinta Pietų Osetijos Respublika. Nė viena Jungtinių Tautų narė nėra pripažinusi šių teritorijų nepriklausomybės ir laiko jas teisėtomis Ukrainos dalimis.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad apie tokio dokumento egzistavimą nieko nežino. 2020-aisiais jis tvirtino, kad Rusija „ir toliau teiks humanitarinę pagalbą“. Nuo 2017-ųjų okupuotose teritorijose vietos gyventojams buvo leista įgyti Rusijos pilietybę, o šia galimybe pasinaudojo apie pusę milijono žmonių.
