Vėliau sekė „analitinės“ Federalinės tarybos ir Generalinio štabo ataskaitos apie būtinybę Ukrainoje vystyti diversinę-teroristinę veiklą siekiant destabilizuoti situaciją ir suskaldyti Ukrainos visuomenę. Tačiau Ukraina parodė netikėtą Kremliui ir jo kišeniniams ekspertams pasipriešinimo jėgą ir valią. „Novorosijos“ projektas neįvyko, banditinių (organizacijų, – red. past.) LLR ir DNR potencialas pasirodė nesantis pakankamas šių „valstybių-naujadarų“ plėtrai, o Rusijos, iš pradžių tarptautiniu lygmeniu, o vėliau ekonominė ir vidaus politikos krizė, iš uždaros perėjo į atvirą, o dabar - ir į ūmią fazę.
Nepavykusio bandymo Ukrainoje tąsa – Artimieji Rytai ir Viduržemio jūros regionas
Už Kremliaus sienų pradėta skubiai ieškoti išeities iš susidariusios situacijos. Reiktų pažymėti neįtikėtiną istorinių, politinių ir ideologinių antspaudų polinkį, kuris aiškiai išskiria valdžios ekspertus ir „efektyvius vadybininkus“ su darbo saugumo struktūrose patirtimi. Valdžioje kooptavusi ir vis auganti KGB/FSB/CBR/GRU karininkų (atsargos) minia nepraeina be poveikio intelektualiam šalies politikos lygiui. Dezorientuoti – papirkti – prigąsdinti, vėliau ir pavergti – štai tradicinis tokių valdytojų veiklos algoritmas. Jie visada gali rasti ir mobilizuoti atitinkamus žmonių resursus iš pačių marginaliausių bendruomenių dugno gilumų. Ukrainoje jiems kažkas pavyko ne taip. Pernelyg stipri pasirodė ilgai trukusi jų bendro gyvenimo su rusais patirtis, taip pat kaip ir pas lenkus, suomius, latvius, lietuvius ir estus. Didžiosios galios imperinis išpuolis link Vakarų geopolitinės sienos palei Elbę žlugo. Tapo aišku, kad silpnybės rodymo Rusijos atžvilgiu Rytų Europa sau neleis.
Tačiau Kremlius turi ir vieną „amžiaus svajonę“ – įdurti pleištą tarp Europos ir JAV, ir tarp „senosios“ vakarinės ES dalies ir jos „naujosios“ dalies, prisijungusios prie sąjungos 2004-aisiais, bei laikomos JAV forpostu ir atrama Europoje. Tam, kad suvoktų, jog po agresijos Ukrainoje išraiškos Rytų ir Vakarų Europos tikslai, baimės, lūkesčiai skiriasi, kad vieniems yra aktuali grėsmė iš Maskvos pusės, o kitiems – iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos – tam prokremliškiems ekspertams ir strategams proto užteko.
Ir štai, po eilės nesėkmingų bandymų išprovokuoti krizę ir ES susiskaldymą Balkanuose – Graikija, Bulgarija, Juodkalnija, netgi Serbija, kuri galų gale vis tiek nesileido paskui Maskvą, po vilčių į Škotijos ir Katalonijos referendumų rezultatus žlugimo, pasirodė nauja strateginė smūgio kryptis – Artimieji Rytai ir rytinis Viduržemio jūros regionas.
Sąsajos su KGB – iš kartos į kartą
Maskva žino silpnąsias Europos vietas. Žmogaus teisės į gyvybę ir saugumą čia, skirtingai nuo Rusijos, yra pagrindinė vertybė. Europos visuomenė yra atsipalaidavusi ir iš esmės nėra pasiruošusi atremti teroristines grėsmes. Ir Kremlius pasiūlo pagalbą prieš „Islamo valstybę“, kuri visiems iššaukia siaubą. Viskas susidėlioja kaip iš natų: Rusija, pasakodama apie legitimumo ir suvereniteto gynimą, gali apsaugoti savo marionetę Artimuosiuose Rytuose – B. al Assadą, pripažintą tarptautinį nusikaltėlį, kuris jau ne pirmus metus vykdo karinius veiksmus prieš savo paties tautą, tariamai veikdamas Europiečių saugumo labui. Tuo pačiu ir Rusijos lyderio Europoje autoritetą galima pakelti.
Rusija turi vieną „privalumą“. Ji absoliučiai atsisakė bet kokių moralinių principų. Čia JAV ir Europos šalys yra susirūpinusios dėl to, kad suduotų kuo tikslesnį smūgį būtent tose vietose, kur dislokuoti ginkluoti smogikai. Rusija „aukščiau“ viso to. Jos lėktuvai bombarduoja viską, kas papuola po ranka, o tiksliau, viską, kur nurodo B. al Assado žvalgai, absoliuti dauguma kurių savo karinį ir politinį išsilavinimą įgijo Maskvoje. Jaunesniam skaitytojui būtina paaiškinti, kad užsienietis tokį išsilavinimą gali įgyti tik būdamas visiškai ir betarpiškai integruotas į KGB/FSB/SVR/GRU sistemą. Be to jis net į Rusijos teritoriją nebus įleistas. Atitinkamai visi karo specialistai – B. al Assado šalininkai, susiję su Rusijos spec. tarnybomis. Absoliučiai tokia pati situacija vyravo ir Irake bei Libijoje, kur karinis elitas buvo išauklėtas ir mokėsi SSSR/Rusijos Federacijoje, o tokia sistema turėjo dešimtmečių tęstinumo tradicijas – iš kartos į kartą.
Džihadistai – dar nuo SSRS laikų iš Kremliaus tampomos lėlės
Arabų pavasario metu, nuvertus bei įvykdžius egzekuciją Sadamui Huseinui ir Muamarui al Gaddafi, šie žmonės neteko ne tik savo materialinio gerbūvio, jie neteko privilegijuotos vietos visuomenėje, pastatytoje ant klanų teisės pagrindo. Jie neturi nė mažiausios vilties atstatyti savo buvusį statusą. O kas suorganizavo Arabų pavasarį? Rusijos žiniasklaida teigia vienareikšmiškai: tos pačios jėgos, kurios privertė Ukrainos liaudį pasipriešinti Viktoro Janukovyčiaus valdymui ir savo ideologiniu poveikiu bando užbraukti bendrą istorinį bei kultūrinį Rusijos ir Ukrainos tautų paveldą.
Be jokios abejonės - kalbama apie JAV. Būtent JAV, o už jos ir visas Vakarų pasaulis, tapo asmeniniu visų karininkų, žvalgų, įvairių saugumo tarnybų pareigūnų, kurie gyvenime moka tik viena: žudyti, provokuoti, organizuoti diversija ir teroro išpuolius, priešu. Nereikšmingas klausimas – ideologinis pagrindas. Po klasių kovos ir proletarinio internacionalizmo vėliava vargu ar pavyks išstoti. Afganistanas ganėtinai aiškiai parodė, kas laukia „internacionalinės skolos grąžinimo karių“ svetimoje ir ne itin toleruojančioje svetimtaučių okupaciją šalyje.
Apsižergti sprogų mišinį iš primityvių egalitarinių požiūrių, arabų nacionalizmo ir radikalaus islamo, kurio daugelį postulatų galima panaudoti populistiniuose ir antiglobaliuose lozunguose, nesudarė problemų. Rusijos permatomais siūlais siūta propaganda jau pakankamai seniai „užsimena“, kad radikalus islamizmas, ta pati „Islamo valstybė“ – CRU ir JAV vaisius. Istorija yra tęsiama nuo pasipriešinimo sovietinei agresijai Afganistane, tikslingai užmirštant, kad būtent SSRS kryžmino islamo, nacionalistines ir socialistines idėjas, pavyzdžiui, Palestinoje, siekdama išsaugoti ir sustiprinti savo įtaką arabų pasaulyje, visų pirma kurdama grėsmes ir priešpriešą Izraeliui, tradiciškai orientuotą į JAV.
Palikimą išsaugoti ir dar labiau sustiprinti buvusią SSRS įtaką Viduržemio jūros regiono rytuose V. Putinui paliko vienas iš labiausiai idiozinių ir niūrių sovietinės praeities atstovų, Jevgenijus Primakovas. Yra daug pagrindo teigti, kad radikalus islamas – šiuo metu „Islamo valstybė“ – įkvepiamas ir palaikomas iš Kremliaus. O kodėl „Islamo valstybė“ uždrausta Rusijoje, tačiau kai kam gali kilti minčių, kad Rusijos federacija oficialiai solidarizuojasi su radikaliu islamizmu, atvirai pasirinkusiam terorizmą, kaip savo kovos metodą? Jie ir su DLR/LLR nesolidarizavosi, tik „humanitarinius“ konvojus ten siuntė.
Rusijos valdžios klikos būtinybė grįžti į tarptautinę areną
Rusija ypač suinteresuota tuo, kad būtų laikoma Europos dalimi, „lygiateisiu pagrindu“, kaip ne sykį pareiškė V. Putinas, civilizuotoje tarptautinių santykių sistemoje. O todėl ji, būdama kartu su visu šiuo civilizuotu pasauliu, negali tapti niekuo kitu, kaip teroristinių išpuolių auka. Staiga virš Egipto sprogsta lėktuvas su rusų turistais. Palikime komentarus „atostogautumėte Kryme, būtumėte likę gyvi!“ nuošalėje. Stulbina tai, kaip skubiai „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už išpuolį. Dar pats teroro akto faktas buvo abejotinas, o jie jau… Kremliui juk žmonių negaila: dėl savo pačių interesų, kuriuos Rusijoje yra priimta vadinti valstybiniais, jie padarys bet ką. V. Putinas pasakė, kad keršys? – Dėl to nėra nė menkiausių abejonių, aišku atkeršys! Kaip jau atkeršijo Čečėnijai už sprogimus miegamųjų rajonų namuose. Atkeršys ir Sirijoje tiems, kurie kovoja prieš B. al Assado diktatūrą, negailėdamas taikių gyventojų, moterų ir vaikų, taip jau buvo Afganistane ir Čečėnijoje!
Itin „patogūs“ ir „laiku“ įvykdyti teroro išpuoliai
O dabar vyksta paskutinis visos spec. operacijos akcentas. Paryžiuje įvykdomi nežmoniški teroro aktai, kurių itin aukštą atlikimo lygį ir nuoseklumą pažymi visi spec. tarnybų veteranai. Iš kur tokia organizacija pas tariamai aborigenus iš „Islamo valstybės“? O svarbiausia, kaip viskas laiku! Kaip tik prieš pasirodant V. Putinui 20-uko tarybos susitikime! Ir dabar jau niekas iš demokratinių lyderių nerizikuos ignoruoti Rusijos prezidento, pasirengusio guldyti savo paties karių galvas ant kovos su pasauliniu terorizmu altoriaus. O mokestis už šią paslaugą visai nedidelis: atšaukti šalies elito sąskaitų užšaldymą, nutraukti Rusijos ekonomiką smaugiančias sankcijas, pamiršti apie Malaizijos „Boeing“, Krymą ir Donbasą, pripažinti Rusiją, jeigu ir ne globaliu jėgos centru, tai bent jau posovietinės erdvės „prižiūrėtoju“, leidžiant jai ir toliau smaugti Ukrainą ir priešintis šios vystymusi europietišku keliu.
Ar tai yra didelė kaina už ramybės ir saugumo išsaugojimą, už galimybę Europos gyventojams išsaugoti įprastą gyvenimo ritmą? Ir juk smūgis suduotas ne kur nors ten, o Prancūzijoje, kuriai patikimi istorikai nuolat priskiria šviesius tradicinio bendradarbiavimo santykius. Būtent Prancūzijos prezidentas yra susidūręs su ideologiškai, o gal ir net tik ideologiškai, Kremliaus prišertų N. Sarkozy ir M. Le Pen spaudimu. O ir koks viliojantis dalykas! Nusipirkti ramybę ir saugumą Rusijos karių gyvybių ir karinių išlaidų sąskaita! Jai juk dėl Europos ir anksčiau paminėtų tikslų nieko negaila…
Vakarų pasaulio vertybių ir principų sistema privalo būti papildyta
Lieka tik priminti, kad prieš daugiau nei 70 metų analogiškas noras likviduoti nacistinį pavojų nulėmė SSRS prisijungimą į antihitlerinę koaliciją ir neturėjimas ryžto smogti Sovietų Sąjungai prevencinį branduolinį smūgį iškart po karo pabaigos, kol šis dar neturėjo kuo atsakyti, virto pusę amžiaus trukusią sovietine okupacija, šaltuoju karu ir faktiniu Europos suskaldymu palei Elbę. Sunku pasakyti, ar ši pusamžį trukusi okupacija buvo sunkesnė už hilterinę, tačiau faktas, kad ji buvo dešimtis kartų ilgesnė nereikalauja įrodymų.
Vakarų politikos pagrindas yra vertybių ir principų sistema. Ji privalo būti papildyta dar vienu įsitikinimu: jokiomis aplinkybėmis negali bendradarbiauti su tarptautinėje arenoje agresyviu imperiniu terorizmu pasižyminčia valstybe. Surizikuosiu išsakyti hipotezę: jeigu „Rusijos grėsmė“ bus niveliuota, „Islamo valstybės“ aktyvumas ir pasaulinio terorizmo grėsmė ženkliai sumažės ir itin greitai nustos gyvuoti, bent jau Europos šalyse ir JAV.
