Nors įtariamasis buvo sulaikytas, socialiniuose tinkluose pasirodė daugybė komentarų, tarp jų ir itin žiaurių, kuriuose buvo reiškiami žiaurūs palinkėjimai tiek policijos pareigūnams, tiek antstoliui.
Socialiniuose tinkluose pasipylė įžeidžiantys komentarų apie antstolių veiklą ir teiginiai, kad žmonių šaudymas be priežasties yra priimtinas.
„Tie antstoliai – visuomenės padugnės, jie bando pasisavinti kitų lėšas, nors ir nebūna skolų... Linkime jiems visiems išgaišti“, – rašė vienas komentatorius. Tuo tarpu kitas jam antrino: „Tik reikėjo ne į policiją šūvius paleist, o į antst...“
Kitas komentatorius nusprendė nereikšti jokios užuojautos žmonėms, kurie pateko į šią brutalią situaciją. Tačiau kiti žmonės stebėjosi, kaip tokios situacijos gali vykti. „Kaip taip galima?“ – rašė vienas jų.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su psichoterapeutu Gediminu Navaičiu, kuris atskleidė, ką gali reikšti tokie komentarai ir kaip reikėtų į tai reaguoti.
G. Navaitis: „Tai ne tik susinervinę, pikti žmonės“
Psichoterapeutas, paklaustas apie tai, ką tokie komentarai prodo apie visuomenę, teigė, kad jie daugiau atskleidžia ne apie visą visuomenę, bet apie pačius komentatorius. Šie asmenys jaučiasi saugūs rašydami internete, nes naudojasi anonimiškumu, kuris leidžia reikšti nuomones be asmeninės atsakomybės.
Psichologas teigia, kad internetiniuose puslapiuose, kuriuose matomas IP adresas, galima identifikuoti, iš kur buvo siųstas komentaras. Dažnai pasitaiko, jog, vos atsiradus galimybei paklausti autorių apie jų žodžius ir motyvus, šie žmonės, bijodami atsakomybės, pasitraukia ir pasislepia, parodydami savo bailumą.
„Galima pažvelgti į šią situaciją plačiau – tai ne tik susinervinę, pikti žmonės. Bent dalis tokių pasisakymų gali būti sąmoningai inspiruojami mums priešiškų valstybių, jų informacinių tarnybų siekiant kurstyti nepasitenkinimą“, – pabrėžia specialistas.
Pasak G. Navaičio, Lietuvos ir visuomenės stiprybė slypi socialiniuose ryšiuose ir tarpusavio palaikyme. Jis taip pat pažymi, kad vyresni žmonės puikiai prisimena šiuos ryšius iš Sąjūdžio laikotarpio, kuris ir dabar kelia nostalgiją.
„O ką dabar su nostalgija prisiminti – ar tuščias parduotuves, ar rusų sovietinę kariuomenę Lietuvoje? Ne, su nostalgija prisimenamas vieningumo ir bendrumo jausmas, ir tai, kad žmonės vienas kitą palaikė ir buvo vienas kitam geresni“, – atskleidžia jis.
Blogo linkintys komentarai – tautos puolimas?
Vis dėlto G. Navaitis pabrėžia, kad išorinės jėgos, žinodamos visuomenės silpnybes, gali manipuliuoti informacija ir daryti įtaką. Nors Lietuvoje yra daug protingų ir gerai situacijas suvokiančių žmonių, tokios manipuliacijos gali sukelti įvairių pasekmių.
„Jeigu kalbame apie antstolį, yra specialistų, kurie galėtų labai kvalifikuotai pasamprotauti ir pasiginčyti dėl antstolių darbo – kaip jį reikėtų patobulinti, ką keisti ir t. t.
Kitas klausimas – ar šis specialistas norėtų skelbti savo mintis internete, nes didelė dalis to nenori daryti“, – sako ekspertas ir priduria, kad jų nereikėtų painioti su politikais, kuriems dalyvavimas yra būtinas, o dalis jų yra išmokę nekreipti dėmesio į išpuolius.
Pasak vyro, dažniausiai inteligentiškas žmogus yra jautrus, todėl keletą kartų išvadintas negražiais žodžias ir „apipiltas pamazgomis“ jis natūraliai daugiau į tą vietą neis, kur gali susilaukti daugiau tokių išpuolių prieš save.
„Jis profesiniame rate, su artimaisiais pasikalba, bet mes, kaip visuomenė, prarandame jo intelektinį indėlį į mūsų geresnį gyvenimą. Į tuos, kurie rašo panašius komentarus, nereikia žiūrėti atlaidžiai – tai nėra blogos nuotaikos išraiška, tai yra mūsų visuomenės, mūsų tautos ir valstybės puolimas“, – aiškiai pabrėžia specialistas.
Atskleidė, kaip tvarkytis šioje situacijoje
G. Navaičio teigimu, tokiems komentatoriams viešumas yra pats baisiausias dalykas. Jis sako, kad jei būtų galimybė, būtų naudinga pranešti, kad „šis komentaras buvo išsiųstas iš tokio asmens, gyvenančio toje vietovėje, kompiuterio“ arba kad jis buvo atsiųstas iš tam tikros institucijos kompiuterio.
„Kai kurie tinklalapiai valo komentarus. [..] Bet kodėl nebūti atviriems? Jeigu aš kažką sakau, turėčiau gebėti atsakyti už tai, ką pasakiau. Juo labiau, kad čia nėra bausmė, nei koks nors teisinis persekiojimas“, – pabrėžia jis.
Psichoterapeutas sako, kad žmogus puola aiškintis, kad ne jis atsiuntė, o komentarą išsiuntė kitas asmuo, todėl kai keletą kartų tie žmonės pasiaiškins, tokių išpuolių, pasak jo, sumažės.
„Tai yra diversija, nukreipta prieš mūsų tautą ir valstybę. Suprantama, ne kiekvirnas komentaras toks yra, bet turėtume nepamiršti, kad dalis komentarų yra ir tokie. Jeigu žmogus nesugeba savo minčių išdėstyti be keiksmažodžių, veikiausiai jo mintys nėra labai svarbios“, – priduria vyras.
Ketvirtadienį Vilniaus centre įvyko šaudynės
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad incidentas įvyko Vilniuje, Vasario 16-osios gatvėje, 10.15 val. Jo metu žuvo 69-erių advokatas Leonidas Pčelincevas. Žinią apie advokato žūtį Eltai patvirtino Advokatų tarybos atstovė spaudai Ieva Paliliūnienė.
„Reiškiame užuojautą šeimai, advokatą pažinojusiems kolegoms. Tai yra skaudi žinia visai advokatų bendruomenei“, – teigė I. Paliliūnienė.
Kartu su advokatu buvęs anstolis nenukentėjo. Per incidentą taip pat buvo sužaloti du pareigūnai.
„Du pareigūnai yra sužaloti, abu ligoninėje. Pareigūnė moteris [pašauta] į koją, vyras į krūtinę“, – naujienų portalui tv3.lt patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Policijos pareigūnai rimtų sužalojimų išvengė, sakė R. Matonis.„Pareigūnų gyvybei pavojaus nėra. Juos išgelbėjo neperšaunamos liemenės. Rimtų sužalojimų pareigūnai išvengė“, – sakė R. Matonis.
Pasak R. Matonio, iškvietimas buvo gautas dėl iškeldinimo iš namų, tuomet asmuo šovė į atvykusius pareigūnus. Įtariamasis sužalojo du policijos pareigūnus, nušovė advokatą, kaip skelbia ELTA, jis tam panaudojo nelegalų ginklą.
Po šaudynių įtariamasis nusikaltimu buvo užsibarikadavęs bute, vėliau jis sulaikytas. Įvykio vietoje ir aplink stovėjo apie dešimt policijos automobilių su įjungtais švyturėliais, budėjo kelios dešimtys pareigūnų, dalis jų – su automatiniais ginklais, sakė įvykio vietoje buvęs BNS korespondentas.
