Apie tai, kokią įtaką laiko sukimas daro mūsų biologiniam laikrodžiui, gali sukelti miego sutrikimus bei nerimą, pasakoja psichologė Ignė Lukminė.
„Neabejotina, kad keičiantis laikui yra sutrikdomas biologinis laikrodis, kadangi mūsų organizmas dažniausiai yra pripratęs prie tam tikros dienos rutinos bei miego režimo.
Taip pat svarbu akcentuoti, jog miego metu yra gaminamas hormonas melatoninas, kuris ypač reikalingas mūsų sveikatai bei geros nuotaikos palaikymui. Kuomet yra sutrikdomas įprastas miego ritmas ir melatonino organizme gaminasi mažiau, mūsų nuotaika natūraliai ima prastėti, sustiprėja nerimo jausmas, atsiranda miego sutrikimai ar nemiga“, – nurodo psichologė.
Sveikatos negalavimai
Lyginant rudens persukimo laiką su pavasario laiko persukimo metu, šaltuoju laikotarpiu žmogaus organizmas prie to prisitaiko kiek lengviau. Pašnekovė aiškina, jog nors paros metas ir turi 24 valandas, žmogaus biologinį laikrodį sudaro dažniausiai 24 val. ir 20 min., o kartais pasitaiko žmonių, kurių biologinis laikrodis trunka ir 25 val.
„Rudenį prisitaikyti lengviau, nes įprastai daugiau pamiegame ir organizmas prie laiko pokyčių adaptuojasi greičiau, o pavasarį sudėtingiau dėl to, kad vienos valandos trūksta.
Vis dėlto, moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugumai žmonių adaptacija persukus laiką užtrunka apie savaitę, o tai nėra itin ilgas laikotarpis. Žinoma, visi esame skirtingi, todėl yra žmonių, kuriems prisitaikyti reikia ir trijų savaičių, kas dažniausiai gali paskatinti ypač padidėjusį stresą, jautrumą bei nemigą“, – sako pašnekovė.
Kaip išvengti neigiamų pasekmių?
Norint išvengti neigiamų laiko sukimo pasekmių, rekomenduojama nenuklysti nuo savo įprastos rutinos ir jei, pavyzdžiui, esate įpratę eiti miegoti 10 val. vakare ir keltis 7 val. ryte, reikėtų to ir laikytis.
„Vis dėlto, gali atsitikti taip, jei žmogus yra įpratęs eiti miegoti 10 val. vakare ir keltis 7 val. ryte, tikėtina, kad persukus laiką jau 6 val. ryte jis pabus ir nebeužmigs, nes taip yra įpratęs jo biologinis laikrodis. Tokiu atveju miegoti reikėtų eiti pusvalandžiu vėliau, ilgainiui ankstinant laiką ir palaipsniui grįžtant prie senojo arba atvirkščiai – nusistatyti žadintuvą pusvalandžiu anksčiau ir palaipsniui vėl sugrįžti prie įprasto kėlimosi meto“, – pataria psichologė.
Norint išvengi miego sutrikimų taip pat rekomenduojama prieš miegą nepersivalgyti, vengti žiūrėti televizorių ir vietoj to geriau pasirinkti knygą. Patartina atsisakyti ir daug jėgų reikalaujančio sporto ir geriau užsiimti raminančiais, atpalaiduojančiais pratimais.
Kodėl sergančių depresija padaugėja rudenį?
Psichologės teigimu, kuomet nepavykstą užmigti, rekomenduojama sutelkti dėmesį į kvėpavimą, , nukreipti mintis į kūno pojūčius, atpalaiduoti kūną, padaryti atsipalaidavimo pratimų, tačiau jokiu būdu nesistengti savęs versti užmigti.
„Ne paslaptis, jog dažnai galime išgirsti, kad būtent rudenį padaugėja depresijos atvejų ir kai kurie mokslininkai tai bando susieti būtent su laiko pokyčiais. Sukant laiką rudenį tarsi pailgėja rytinės valandos, tačiau sutrumpėja vakarinės, o dažniausiai, visgi, laiką lauke, kažkur pramogaudami, leidžiame vakarais po darbo, o ryte miegodami ar skubėdami į darbus, didelio dėmesio pokyčiams neskiriame. Taigi, būtent šis reiškinys yra siejamas su žmonių, sergančių depresija, pagausėjimu, nes, pavyzdžiui, pavasarį, kuomet taip pat persukame laikrodį, tokios tendencijos nėra.
Vis dėlto, reikia nepamiršti, kad mūsų mintys ir pranašystės dažniausiai išsipildo, tad jei iš anksto manome, kad persukus laiką blogai jausimės, trumpesnės dienos mus neigiamai veiks, būtent taip ir atsitiks. Tad pirmiausia reikėtų nenusiteikti neigiamai, kadangi nuo to dienos nesuprastėjo, o vėsesnius ir tamsius vakarus galima leisti einant į teatrus, sportuojant ar grožintis naktiniu miesto gyvenimu“, – pataria psichologė Ignė Lukminė.
