Pernai VLK užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas gyventojų informuotumo sociologinis tyrimas atskleidė, kad net 66 proc. namų ūkių turi sukaupę pasenusių ar nebevartojamų vaistų. Didžioji dalis jų pasiliko dėl noro turėti vaistų atsargų namuose, o 23 proc. atsirado nutraukus vaistų vartojimą anksčiau laiko.
Net 19 proc. respondentų prisipažino, kad šios atliekos susikaupia namuose dėl to, kad jie vartoja mažiau vaistų, nei skiria gydytojas, o 10 proc. apklaustųjų neslėpė, kad kompensuojamus vaistus įsigyja visada, nors ne visada juos vartoja. VLK specialistų nuomone, tai rodo, kad didelė dalis vaistų vis dar įsigyjama be pakankamo klinikinio pagrindo, todėl gyventojai raginami konsultuotis su gydytojais ir vaistininkais prieš įsigyjant vaistus bei laikytis gydymo rekomendacijų, kad būtų išvengta nereikalingų atliekų ir išlaidų, rašoma pranešime spaudai.
78 proc. išrašomų receptinių vaistų yra kompensuojami
Lietuvoje net 78 proc. pacientams išrašomų receptinių vaistų yra kompensuojami. Tai reiškia, kad didelė dalis vaistinėms grąžintų nesuvartotų vaistų buvo apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Be to, pacientai už juos mokėjo priemokas iš savo kišenės, o ir valstybės biudžetas reikšmingai prisidėjo prie vaistų priemokų dengimo, ypač socialiai jautriausioms visuomenės grupėms. Taigi neracionalus vaistų vartojimas sukelia reikšmingų finansinių nuostolių visiems.
„Jei pacientai ir gydytojai deramai planuotų gydymo kursus, būtų išvengta neracionalaus vaistų vartojimo, o farmacinės atliekos galėtų būti tikslingai sumažintos. Sutaupytos lėšos galėtų būti panaudotos efektyviau – pacientų gydymui, sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui bei naujų vaistų kompensavimui“, – įsitikinusi I. Medžiaušaitė.
Ligonių kasos primena, kad racionalus vaistų vartojimas reiškia, jog pacientui skiriami tik jam tinkami vaistai, atsižvelgiant į individualius poreikius, tinkamas dozes ir optimalią gydymo trukmę. Šis procesas vyksta glaudžiai bendradarbiaujant gydytojui, kuris skiria gydymą, ir pacientui, kuris laikosi nurodymų. Pirmą kartą paskirdamas kompensuojamąjį vaistą, gydytojas gali išrašyti vaistų tik 10 dienų, jei liga yra ūmi, o kitais atvejais – vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas tinkamas ir saugus, pacientui gali būti išrašomas receptas ilgesniam gydymo laikotarpiui – iki 3 ar 6 mėnesių.
Visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai gali atnešti į bet kurią vaistinę ir grąžinti nemokamai. Tai vienintelis saugus būdas apsaugoti aplinką bei užkirsti kelią galimam apsinuodijimui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
