Naujai statomų namų apsuptyje šalia Lėvens upės įsikūrusi Dovilės šeima paskutiniu metu stebi nesuvokiamą dalyką, kaip uolūs tautiečiai vidury dienos priekabomis čia tempia visokį šlamštą:
„Prasidėjo tas karantinas, teko sėdėti namuose, daugiau praleisti laiko ir pradėjom fiksuoti, nes iki tol vakare grįžti iš darbo ir to važiavimo nematai. Matai tik kaip krūvos auga, o kas veža, nelabai matai. O va dabar per tą karantiną ir pasimatė. Ir autobusiukais veža, ir su priekabom veža.“
Šiukšlės ėmė dygti vos tik ant lauko buvo atvežtos štai šios žemių krūvos. Tad sklypą už miesto nusipirkusi ir namą pasistačiusi panevėžietė nuostabia gamta džiaugėsi ne ilgai.
„Pirma spontaniška emocija yra pyktis, susierzinimas, bet truputį giliau paanalizavus, gal žmonės nelabai susimasto, nepagalvoja, nes yra labai gaji taisyklė: jeigu visi daro, tai kas čia blogo ir, jei mato, kad visi čia veža ir pila“, – sako panevėžietė Dovilė.
Neapsikentusi Dovilė iškart ėmė fiksuoti pažeidėjus telefonu ir skųsti juos aplinkosaugininkams. Būti pilietiškai moteriai jokia gėda.
Kad tautiečiai karantino metu daugiau švarinasi ir tvarkosi kiemus kitos gamtos sąskaita pastebi ir aplinkosaugininkai. Skundų dėl teršėjų tarnybai padaugėjo net trečdaliu.
„Kai žmonės daugiau būna namuose, o šiukšles dažniausiai veža ne nakties metu. Tai pranešimų padaugėjo. Nesakau, kad dvigubai, bet 30 proc. Mes žmonių visada prašom fiksuoti, nes šiuo metu visi turi galimybes išmaniuosius tel filmuoti fiksuoti kad būtų matyti transporto priemonių nr kad galima būtų nustatyti pažeidėjus“, – pasakoja aplinkosaugininkė Ieva Jakupkaitė.
Aplinkosaugininkai gąsdina, kad už tokį kaip čia riogsantį turtą senas plyteles, gėlių vazonus, stiklo duženas ar žaliąsias atliekas pričiuptas net ir naujas šiukšlintojas sulauktų ne tik baudos, bet ir priverstinio viso šiukšlyno išvalymo.
„Baudos palyginus nedidelės, didelės yra žalos. Už nepavojingų atliekų pylimą, už toną, 4344 eurų. O už pavojingų atliekų virš 10 tūkst. eurų. Administracinei nuobaudai skirti yra laiko 2 metai, taip, kad pažeidėjai neliks nubausti. Jei jie bus identifikuoti“, – teigia I. Jakupkaitė.
O štai čia prie daugiabučių komunalinių atliekų konteinerių sutikta panevėžietė irgi piktinasi, kad kitąpus gatvės esanti didžiagabaričių atliekų aikštelė po atviru dangumi nuo pat epidemijos pradžios užrakinta:
„Dėl to, kad nedirba, kodėl negali pastatyti žalių konteinerių, tegu pila, deda žmonės, nesvarbu, kad yra karantinas, šiukšlėm nėra karantino. Dabar žmonės namuose valosi, o kas soduose darosi.“
Bet regiono atliekų tvarkytojams nė motais, kad miestas gali paskęsti šiukšlėse. Jų nejaudina ir prie vartų augantys kalnai šiukšlių.
Suglumę panevėžiečiai įsitikinę, kad užsitęsus karantinui laiką išnaudojančių tautiečių generalinei namų ar sodybų tvarkai dabar daugybė. O tokius šiukšlintojus jau fiksuoja ir kitų miestų gyventojai, štai kaunietis dalinasi šio savaitgalio vaizdeliu kas dedasi prie vienos iš tokių pat aikštelių kaip ir Panevėžyje:
„Užrakinta, kad karantinas ir vistiek čia žmonių daug, atvažiuoja ir atveža. Nors čia kamera yra, bet kas ten bijo tų kamerų ir priverčia, o jei ne čia, tada neša į mūsų konteinerius.“
Regioninis atliekų tvarkymo centras pripažįsta, kad iš pradžių jiems pirmiausia rūpėjo darbuotojų saugumas. Bet užsitęsus karantinui aštrėjančią šiukšlių problemą centras žada spręsti.
