Lengvatos nesumuojamos
Kaip tv3.lt teigė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, pagal šiais metais įsigaliojusią naują tvarką, kaupiantiems II pakopoje iš valstybės kišenės papildomai pridedama 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio vidurkio. Šįmet ši suma bus 16,4 euro per mėnesį arba beveik 200 eurų per metus. Kitaip tariant, būtent tiek papildomų eurų bus pervedama į kiekvieną sąskaitą privačiame II pakopos fonde.
„Jeigu darbdavys į II pakopos pensijų fondą perveda daugiau nei 3 proc. atlyginimo, tuomet daliai, viršijančiai tą sumą, bus taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Ji bus tokia pati, kaip ir mokant į III pakopos pensijų fondus“, – paaiškino S. Jarmalis.
Tiesa, minėtoji GPM lengvata turi lubas. Didžiausia suma nuo kurios galima susigrąžinti GPM, siekia 1500 eurų per metus. Nuo tokios sumos galima atgauti daugiausiai 300 eurų per metus.
„Be to, ši suma apima ir visus kitus finansinius instrumentus kaip antai būsto paskolų palūkanos, investicinis gyvybės draudimas, studijos, kiti kaupimo fondai“, – priduria S. Jarmalis.
Fondų naujokai šoko nepatirs
„Sodra“ taip pat primena, kad nuo šiol 3 proc. nuo savo mėnesinės algos pensijų fonde kaupia tie, kurie anksčiau tai darė pagal formulę 2+2+2.
Dirbantiesiems, kurie nuo sausio 1 d. į II pakopą buvo įtraukti automatiškai – visi dirbantieji iki 40 metų ir kaupę privačiai iki 2013 m., bet vėliau tai nutraukę – bus taikomas pereinamasis laikotarpis. Jie galės pradėti kaupti pradžioje skirdami 1,8 proc. mėnesinio atlyginimo. Tokiu atveju valstybė prisidės 0,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio vidurkiu.
Toks pereinamasis laikotarpis truks iki 2023 m., kuomet pasieks 3 proc. Mėnesinio atlyginimo dydžio įmoką ir 1,5 proc. dydžio valstybės paramą. Tiesa, visi, kurie į II pakopą bus įtraukti automatiškai, iki šių metų liepos 1 d. galės apsispręsti, ar tikrai nori tai daryti.
Tie automatiškai į pensijų kaupimą įtraukti dirbantieji, kurie į fondus norės iš karto skirti 3 proc. atlyginimo, tai padaryti galės išreikšdami prašymą pensijų kaupimo bendrovei.
Anuiteto riba žemėja
Nors dalis pensijų pertvarkos jau įsigaliojo, kitos naujovės dienos šviesą išvys kitąmet.
2020 m. vienintele pensijų anuitetų tiekėja taps „Sodra“. Be to, jau kitais metais privalomą pensijų anuitetą privalės įsigyti visi, fonde sukaupę bent 10 tūkstančių eurų. Šiuo metu anuiteto įsigijimas privalomas pensijų kaupimo fonde turint 17 tūkstančių eurų.
„Gyventojas privalės įsigyti paprastąjį arba atidėtąjį anuitetą. Jis yra garantuota pensijos išmoka iki gyvos galvos nepriklausomai nuo to, kiek žmogus gyvens ir yra iš esmės paskaičiuojamas pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Jeigu žmogus gyvens ilgiau jam bus per visą laikotarpį išmokėta didesnė suma, jeigu trumpiau – mažesnė“, – sakė S. Jarmalis.
„Sodra“ taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad standartinis anuitetas nėra paveldimas.
Tačiau taip pat bus suteikta galimybė pasirinkti atidėtąjį anuitetą tik už dalį sukauptos fonde sumos. Už mažesnę dalį sumos bus įsigyjamas anuitetas, kuris bus pradėtas mokėti sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamas iki gyvos galvos. Likusi didesnioji sumos dalis bus mokama periodinėmis išmokomis iki 85 metų ir kiek neišmokama – paveldima. Tačiau ta sukauptų pinigų dalis, kuri bus skirta anuitetui, – nėra pavedima.
S. Jarmalio teigimu, tokiu atveju, jeigu žmogus gyvens ilgiau, gaus pensijų išmokas iki pat mirties, o jeigu trumpiau – didžioji dalis pinigų bus išmokėta arba paveldėta.
Paklaustas, ką sprendimas „Sodrą“ paversti vienintele anuitetų tiekėja reikš fonduose kaupiantiems žmonėms, S. Jarmalis išskyrė keletą dalykų.
„Trumpai – centralizuotas anuitetų tiekėjas nesieks pelno ir dėl didesnio klientų rato galės pasiekti masto ekonomiką vertinant riziką ir administravimo sąnaudas“, – teigė S. Jarmalis.
Sprendimą vadina nepagrįstu
Vis dėlto tokie argumentai pensijų fondų valdytojų neįtikina. Jų teigimu šis sprendimas nėra suderinamas su laisvos rinkos principais.
„Mums tai nepatinka, nes tai reikš „Sodros“ monopolį. Valstybė perima komercinę paslaugą iš privataus sektoriaus, draudimo bendrovės taip yra išmetamos iš rinkos. Tai laisvos rinkos šalyje neturėtų vykti.
Be to, „Sodra“ prisiima jai absoliučiai nebūdingą funkciją – nei ji tai moka daryti, nei turi tam tinkamų specialistų. Niekas neįvertino ir tokio sprendimo naudingumo fondų dalyviui. Absoliučiai niekas neskaičiavo, ar anuitetai bus pigesni. Čia visiškai politiniai pasvaičiojimai buvo, kad tai dėl kažkokios priežasties bus pigiau“, – piktinosi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Anot LIPFA vadovo, anuiteto mokėjimo funkcijos perdavimas „Sodrai“ sulaukęs ir Konkurencijos tarnybos kritikos. Tarnyba 2018 m. birželio pabaigoje pareiškė, kad šis sprendimas nėra aiškiai pagrįstas.
