Šiurpą keliantis vaizdas buvo užfiksuotas praėjusį pavasarį viename sostinės daugiabutyje. Atvėrus patalpos, į kurią iš šachtos subyra visos daugiabučio laiptinės šiukšlės, tvarkdarius pasitiko ilgauodegiai gyventojai. Didžiulis jų būrys tuomet buvo užsiveisęs ir namo rūsyje, viena kita pasirodydavo ir pačioje laiptinėje.
Išdezinfekavus šiukšlių šachtą ir išnaikinus kenkėjus, graužikų atsikratyta. Tačiau ir dabar per visą daugiabutį vamzdžiu krentančios šiukšlės kelia nemalonų kvapą. Vilniaus savivaldybė nuo Naujųjų užsimojo, kiek įmanoma daugiau šachtų amžiams užsandarinti ir gyventojus įpratinti mesti šiukšles į lauko konteinerius, kuriuose yra ir galimybė šiukšles rūšiuoti.
Viename daugiabutyje žmones šiukšles dar meta į šachtą ir kai kurie atsisakyti tokios buities nenori:
„Patogu, patogu. O dabar reikės viską nešti į lauką, jeigu jie užvirins visas tas šachtas. Aišku, blogai, kai visi buvo įpratę prie šito reikalo, tai visai kitaip buvo.“
„Dabar net iki tos šachtos negali nunešti kai kurie žmonės. Tai aš abejoju, kad jie neš iki tų konteinerių.“
Namo gyventojai tikina, kad daugiabutyje – nemažai senjorų, kurie sunkiai vaikšto ir esą tikrai nepajėgs savarankiškai nueiti į konteinerių aikštelę atsikratyti atliekomis:
„Jaunesni žmonėms, jiems jokių problemų. Nuėjai, išnešei ten į tą konteinerį šiukšles. Viskas. O kaip bobutės gyvena va čia, o kaip joms? Jos gi negali vaikščioti praktiškai. Jeigu sakau, net į parduotuvę neišeina.“
Savivaldybės atstovai sako, kad visų pirmą – tai įpročio klausimas, o žmonėmis, kurie susidurs su fiziniais sunkumais išnešant savo atliekas, – esą bus pasirūpinta.
„Na, tai tuos pavienius atvejus, kai yra socialiai jautrūs atvejai, kai žmonės dėl judėjimo negalios negali atliekų išmesti, tai spręsim individualiai. Tai socialinės rūpybos darbuotojai, kurie padeda tiek atnešdami vaistus, maistą, tiek galės padėti ir išnešdami atliekas“, – sako vicemeras Valdas Benkunskas.
Tiesa, ne visi gyventojai nori tęsti nusistovėjusius įpročius. Kovai su žiurkėmis ir smarve įgrisus, kai kurie gyventojai tik ir laukia, kada šachtos bus užkaltos visiems laikams:
„Ta smarvė pastovi, tai, žinot, irgi nemalonu. Va, dabar nors ir šalta, o buvo šventės, tai žinot, kaip stovėjo. Na, stovėjo ta smarvė. Visoje laiptinėje.“
Ir sako, nieko tokio, kad dėl šiukšlių reikės dažniau pasivaikščioti:
„Bus proga išeiti: nori, nenori reikia išeiti iš buto.“
„Patys gyventojai kalti, kad šitaip daro. Gyventojai apsikakoję. Taip tinka, aš moku mokesčius, nelakstysiu po Vilnių.“
Daugiabučio gyventojų nuomonėms išsiskiriant, savivaldybės atstovai sako, kad prievarta šiukšlių šachtų gyventojams atsisakyti neteks. Šiuo metu gyventojai turi galimybę šį klausimą išsidiskutuoti tarpusavy ir spręsti su namo administratoriumi. Tik yra vienas, bet.
Jei gyventojai šachtas pasiliks – už kasmėnesinį šiukšlių sutvarkymą jiems gali tekti pakloti krūvas pinigų. Šiukšles iš šachtų savivaldybė vežtų kartą per savaitę. Ir už vieną išvežimą suma gali siekti ir 150 eurų.
Iš karto po to bus privaloma viską dezinfekuoti, o šios paslaugos kaina gali siekti ir 300 eurų. Tai reiškia, kad suma už šachtos ir namo konteinerio priežiūra vienai laiptinei gali siekti 1 000 eurų per mėnesį.
„Mes siekiame, kad žmonės taupytų savo pinigus ir mokėtų už tuos konteinerius, kurie yra reikalingi ir naujoviški. Antras dalykas – higienos ir estetikos klausimas, nes tos šachtos dar nuo tarybinių laikų yra“, – pasakoja Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.
Daugiabučių gyventojai, kur šachtos buvo užsandarintos, pasakoja besidžiaugiantys švara:
„Tai labai nuostabu. Man labai patinka pasivaikščioti. Gal ne visiems patinka, bet man tai viskas tvarkoje.“
Iš Vilniuje esančių šešių tūkstančių 700 daugiabučių pusė turi šachtinių atliekų surinkimo sistemą. Anot savivaldybės atstovų, šiukšlių šachtos gyventojų sutikimu bus užsandarintos tik tuomet, kai prie daugiabučio bus pastatyti požemiai konteineriai.
