Š. Stepukonis „Olympic Casino Group Baltija“ organizuotose lažybose ir kazino galimai lošė ne vienerius metus. Lošimai buvo vykdomi internetu, o lėšos į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedamos iš sąskaitų, esančių Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose.
Azartinių žaidimų pelnai kopia į rekordines aukštumas, o profesionalus sportas ir žiniasklaida be lažybų bendrovių reklamų jau neįsivaizduojama. Už didžiulių reklamos biudžetų ir pelnų slypi pralošti pinigai ir asmeninės lietuvių gyvenimo tragedijos.
Ar lažybų bendrovėms reikalingas didesnis apynasris?
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyva, Seime registruotos azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti azartinių lošimų bendrovių reklamą. Įstatymo pataisas parėmė 47 parlamentarai iš beveik visų Seimo frakcijų.
Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma drausti azartinių lošimų reklamą, Seimas ketina svarstyti pavasario sesijoje.
Tiesa, net jeigu reklamų draudimas ir būtų priimtas, Seimo priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė siūlo sporto varžyboms ir kitiems sporto renginiams numatyti pereinamąjį laikotarpį. Pereinamąjį laikotarpį siūloma numatyti iki 2028 m. sausio 1 d.
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, pasisakydamas apie politikų užmojus uždrausti reklamą, minėjo: „Mane šita iniciatyva nustebino. „BaltCap“ ir Š. Stepukonio istorija niekaip nesusijusi su lošimų reklama. Kaip galima vagystė ir konkretaus žmogaus nusikaltimo darymas yra susijęs su bendra lošimų reklamos rinka? Didelė dalis žiniasklaidos šiandien vis dar gyvena iš reklamos, o ne prenumeratos pinigų, – pastebėjo D. Radzevičius. – Kitaip tariant, reklamos pajamos padeda sukurti darbo vietas. Jeigu mažės reklamos pajamos, kurios nueis į socialinių tinklų ir kitas formas, greičiausiai viskas atsirems į tai, kad redakcijos turės optimizuoti kaštus.
Liaudiškai tariant, kažkas būtų atleistas, mažėtų darbo užmokestis. Žiniasklaidos atstovai jaučia nerimą. Kol kas į šias draudimų iniciatyvas žiūriu skeptiškai ir laukiame diskusijų, kuriose tikrai dalyvausime.“
Pasakysiu atvirai, jeigu „BaltCap“ ir kelių asmenų istorija taps pretekstu reklamos draudimams, tai bus nesolidu ir neteisėta.
Tuo metu naujienų portalo tv3.lt kalbintas Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas, dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna pastebėjo, kad sporto federacijos gana daug yra priklausomos nuo lažybų organizatorių.
„Reikia pripažinti, kad yra sporto federacijų, kurios yra labai stipriai priklausomos nuo lažybų organizatorių. Pavyzdžiui, krepšinis ir futbolas didelę dalį savo lėšų gauna iš lošimų bendrovių ir jiems tai yra labai skaudi tema. Turime įsivertinti ir išgirsti sporto organizacijas. Taip pat reiktų įsivertinti, ar kažką griežtindami nepadarytume daugiau žalos. Manau, galėtų būti kažkoks pereinamasis laikotarpis Galbūt galime ieškoti kitų, tvaresnių kelių, kaip spręsti priklausomybės nuo lošimų problemą“, – sakė jis.
Problemos mastas pribloškia
Savo ruožtu tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas teigė, kad būtina atkreipti dėmesį į lažybų bendrovių pelnus ir pribloškiamą problemos mastą.
„Mes labai aiškiai matėme, kaip per pandemiją išaugo lažybų bendrovių pelnai ir ši tendencija tęsiasi net jai pasibaigus“, – tikino jis.
Reikia suprasti, o man atrodo, kad to politikai kartais nesuvokia, apie kokius skaičius mes kalbame.
Didžiausios lošimų bendrovės „TOP Sport“ pelnas, išskaičiavus visas sąnaudas, mokesčius, 2022 m. duomenimis buvo daugiau nei 38 milijonai eurų (2023 m. duomenų dar nėra).
Kalbame apie šalį, kurioje potencialiai gali lošti 2 milijonai suaugusių žmonių ir, turbūt, reiktų turėti galvoje, kad pensininkai savo pensijų pralošti į kazino neina. Visų Lietuvoje veikiančių lošimo bendrovių grynasis pelnas yra 60 milijonų eurų, todėl reikia suprasti, kokio didelio masto problemą turime.“
LŽS pirmininkas D. Radzevičius ragina atsigręžti ne į reklamų draudimus, o į lošimų priežiūros tarnybos spragas.
„Man labai keista, kad šioje istorijoje visiškai nesigirdi lošimų priežiūros tarnybos pozicijos. Kaip čia nutiko, kad institucijos, kurios turėjo prižiūrėti ir kontroliuoti, leido pralošti dešimtis milijonų valstybinių pinigų? Negi žiniasklaida iš tikrųjų yra kalčiausia už visas problemas, įskaitant ir šią?, – retoriškai klausė D. Radzevičius.
„Jeigu visi sutarsime, kad lošimai yra tikrai didelė problema, galbūt valstybė galėtų užsakyti daugiau socialinės reklamos? Labai norisi, kad bet koks teisės aktas būtų priimamas pagal teisines procedūras – būtina padaryti bazinį, o dar geriau – išplėstinį poveikio vertinimą. Kaip tai paveiks visuomenę, žiniasklaidą, sportą? Jeigu tokio poveikio vertinimo nėra, tuomet tokio klausimo svarstyti net neverta“, – pridūrė D. Radzevičius.
Daug projektų ir beveik nė vieno projektų vadovo
Kiek kitokią nuomonę išreiškė vienas sėkmingiausių visų laikų Lietuvos krepšinio vadybininkų Jonas Vainauskas. Vadovaujant J. Vainauskui Vilniaus „Lietuvos rytas“ 2000–2010 m. iškovojo 15 titulų, tarp kurių – dvi Europos taures.
J. Vainausko pastangomis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) duris šį sezoną pravėrė Mažeikių „Delamode M Basket“ klubas, dabar šio tikslo siekia Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) pirmaujantis Palangos „Olimpas“.
„Didžiąją LKL klubų biudžeto dalį sudaro savivaldybės pinigai, todėl lemiamos įtakos lažybininkų skiriami pinigai tikrai nesuvaidintų. Tai nėra didelės sumos. Man teko bendrauti su vieno kazino tinklo vadovu dėl mūsų komandos rėmimo. Jie teigia, kad už 30 tūkstančių gali nusipirkti dalį pavadinimo arba net visą klubo pavadinimą LKL čempionate. Tai yra santykinai labai maža suma nuo LKL klubo biudžeto“, – pokalbio metu sakė jis.
J. Vainauskas atkreipė dėmesį į ydingą sporto rėmimo konceptą, kuris Lietuvoje tapo įprastas.
„Sporto rėmimo principas yra iškreiptas, nes jis neskatina klubų ieškoti privačių rėmėjų. Nėra modelio, kuris skatintų klubus gyventi pagal kišenę ir tai, mano nuomone, yra esminė mūsų klubinio krepšinio nuopuolio priežastis“, – pridūrė J. Vainauskas.
Nelabai svarbu, kas tą krepšinį remia, jeigu turime daug projektų, bet beveik nė vieno projekto vadovo.
Šitoje vietoje įžvelgčiau didesnę problemą Lietuvos krepšinyje – biudžetas dažnai patenka į žmonių rankas, kurie ne iki galo supranta, ką su juo daryti. Jūs matote Palangos „Olimpo“ pavyzdį, kuriame rungtyniauja tik Lietuvos krepšininkai ir matote rezultatą. Manau, geriausias būdas skleisti žinią yra asmeninis pavyzdys.“
Šiuo metu „Olimpas“ (29/5) NKL čempionate fiksuoja 15 pergalių seriją ir artėjant atkrintamosioms varžyboms tarp 14 lygos komandų užima pirmąją vietą.
2023–2024 m. sezone „Olimpo“ biudžetas siekia apie 300 tūkstančių eurų, tačiau norint jau kitą sezoną žaisti LKL čempionate, būtų reikalingi dar mažiausiai 500 tūkstančių eurų, kadangi nuo 2024–2025 m. LKL vadovybė minimalią biudžeto kartelę nori pakelti iki 800 tūkstančių Eur.
Ar triumfo atveju LKL čempionate „Olimpas“ būtų pajėgus surinkti tokį biudžetą?
„Kol kas verčiamės be lažybų bendrovių ir verčiamės pakankamai sėkmingai. Aš matau realius mano ir mano aplinkos resursų galimybes. Nesinori tapti našta savo nedidelio miestelio savivaldybei, todėl visa tai bus labai gerai pasverta. Tačiau kalbėti apie patekimą į aukštesnį lygį neprasidėjus NKL atkrintamosioms yra per anksti ir šiek tiek neatsakinga“, – užbaigė J. Vainauskas.
Esame užburtame rate
Tuo metu Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas teigia, kad politikai užsiima priešrinkiminiu šou, vietoje to, kad spręstų sistemines lošimų priežiūros bėdas.
„Lošimo bendrovių lėšos sudaro ne daugiau 15–20 proc. viso LKF biudžeto. Sportas iš kažko turi gyventi – tai būtų valstybės parama ar privatus kapitalas. Manau, kad reklamų uždraudimas neturėtų lemiamos įtakos lošimų skaičiui. Narkotikų irgi neleidžia pardavinėti ir reklamuoti, bet jų pardavimo kiekiai didėja.
Politikai dabar sau prieš rinkimus bando pasidaryti reklamą, vietoje to, kad spręstų sistemines lošimų priežiūros problemas. Čia yra daug politikos ir žmonės susireikšmina. Lengva viską uždrausti, bet tegul ponas Mindaugas Lingė pasiūlo alternatyvą, kaip toliau gyventi ir vystytis sportui?“, – klausimą kolegai kėlė V. Gedvilas.
Lažybų temoje kaip žuvis vandenyje nardantis S. Malinauskas apgailestauja, kad valstybė lošimų atžvilgiu yra atsidūrusi užburtame rate: „Sutinku, kad nereikia „kapoti“ reklamų neįsigilinus į pasekmes, bet jeigu mes matome problemą, reiktų labai aiškios strategijos, kaip iš viso to būtų galima išeiti. Labai tikėtina, kad šitiems pono Mindaugo Lingės siūlymams, kaip ir mokesčių reformai, palaikymo nebus ir viskas tuo pasibaigs.“
Bet kas tikrai nepasibaigs, tai mūsų giminaičių, draugų ir giminaičių pralošinėjimai, nes tendencija tik auga ir tai yra uždaras ratas.
Tuo metu ilgametis sporto žurnalistas ir komentatorius Gediminas Reklaitis, praeityje varstęs kazino duris, kalba atvirai: „Tai yra daugiasluoksnė priklausomybė. Visų pirma, buvusių lošėjų nebūna ir aš pats visada esu rizikos zonoje. Privačių žmonių priklausomybė gali baigtis pačiais blogiausiais dalykais – savižudybėmis, žlugusiomis šeimomis, verslais ir kitais dalykais, kurių mes nelabai matome. Matome iššovusį „BaltCapą“, bet tos tragiškos asmeninės istorijos vyksta nuolat.
Mes juk žinome, kad sistema tokia, jog tu gali pralošti nelimituotą sumą, o jeigu laimi bent kelis šimtus, iškart esi ribojamas. Antra problema – per pastaruosius kelis metus išsivysčiusi žiniasklaidos ir sporto priklausomybė nuo lošimo bendrovių. Nėra gerai, kai klubai ir žiniasklaida gyvena iš žmonių tragedijų.“
Ką veikia lošimų priežiūros tarnyba?
Paklaustas, kokia galima išeitis iš susidariusios padėties, vienas populiariausių Lietuvos vlogerių S. Malinauskas naujienų portalui tv3.lt sakė: „Valstybė yra stiprokai pražiūrėjusi tuos momentus, kai ji iš tikrųjų galėjo daryti pakankamai didelę įtaką. Nuo ko aš pradėčiau? Kad geriau suprastumėte esmę, pasakysiu vaizdžiai. Lošimų priežiūros tarnybai yra suteikta labai daug funkcijų.
Aš atleisčiau visus ten dirbančius žmones, galbūt išskyrus kelis psichologus ir kitus specialistus, ir pasirūpinčiau, kad jie niekada daugiau negalėtų dirbti darbų susijusių su lošimų priežiūra.
Surinkčiau naują komandą, kuri neturėtų ydingos institucinės atminties, pradėčiau normalią priežiūrą, kad lošėjai būtų apsaugoti limitavimų ir pinigų plovimo klausimais.
„Antras dalykas – jeigu mes matome, kad neįmanoma nukirsti reklamų nepadarant žalos sportui, žiniasklaidai ir panašiai, reiktų peržiūrėti, o ką mes galime padaryti, kad lošimai būtų mažiau prieinami? Trečias dalykas – susėsti su pagrindiniais lošimų bendrovių veikėjais ir aiškiai pasakyti, kad problema yra tokio dydžio, kad mes jau pralošinėjame stadionus.
Reikia sutarti, kad visi turime apsiriboti savo apetitus arba turėsime milžiniškų problemų. Lažybininkai patys turi užtikrinti, kad milijoninės sumos negalėtų būti pralošiamos, kad probleminiai lošėjai būtų stabdomi ir t. t. Tai būtų didelis žingsnis į priekį, bet aš esu linkęs abejoti, ar taip bus“, – teigė S. Malinauskas.
Sporto žurnalistas ir komentatorius G. Reklaitis nesutinka, kad lažybininkų reklamos nedaro įtakos: „Jeigu tos reklamos neveiktų, tai jų ir nebūtų. Akivaizdu, kad jos veikia ir lažybininkams reklamos neša naudą.“
Gerai, lošėjo geną turi vienas iš dešimties, bet iš to vieno vargšelio lažybininkai ir gyvena, nes tai yra liga, jis klimpsta į labai gilų liūną.
„Jeigu lažybininkai būtų tikrai socialiai atsakingi ir norėtų remti sportą, sveiką gyvenseną, tai jie tą darytų ir be reklamos. Kai tu nesieki sau naudos ir kažką darai dėl visuomenės, sporto, žiniasklaidos, tai ir yra tikrasis socialinis atsakingumas. Tačiau dabar tai yra akivaizdi nauda, kuri yra daug didesnė negu jų vadinamasis socialinis atsakingumas“, – užbaigė G. Reklaitis.
Naujienų portalas tv3.lt bandė susisiekti su „TOP Sport“ įkūrėju ir pagrindiniu akcininku Gintaru Staniuliu. Vadovas pranešė, kad šiuo metu yra užsienyje ir pažadėjo į klausimus atsakyti raštu. Gavus atsakymus, tekstas bus papildytas.
