„Esame pasirengę pereiti į baigiamąjį etapą“, – sakė T. Estanguet spaudos konferencijoje Paryžiuje, likus penkioms dienoms iki atidarymo ceremonijos ateinantį penktadienį.
Jis pridūrė: „Kol nesibaigė uždarymo ceremonija, turime išlikti budrūs. Tačiau šiandien esame ten, kur prieš kelerius metus svajojome būti.“
Visame mieste baigiamos tvarkyti varžybų vietos, o į jas jau plūsta tūkstančiai sportininkų ir pareigūnų. Be to, po kelis mėnesius vyravusio lietaus orai, regis, pasitaisė.
Dar vienas postūmis organizatoriams – nuo liepos pradžios labai pagerėjusi Senos upės, kurioje vyks olimpinės plaukimo varžybos po atviru dangumi, vandens kokybė.
„Šiuo metu visi Senos rodikliai yra teigiami“, – patikino T. Estanguet.
Upėje vyks atidarymo ceremonija, kurios metu 85 baržomis ir valtimis plauks 6–7 tūkst. sportininkų.
Pirmą kartą vasaros olimpinių žaidynių atidarymas vyks ne pagrindiniame lengvosios atletikos stadione, o upėje. Iki 300 tūkst. žiūrovų, turinčių bilietus, ceremoniją stebės tribūnose ir Senos pakrantėse, dar 200 tūkst. žiūrovų, tikimasi, stebės ją iš apartamentų su vaizdu į upę.
T. Estanguet teigė, kad į ceremoniją dar liko apie 4 tūkst. bilietų.
„Visada stengėmės išlaikyti kuo didesnius užmojus, kad šios žaidynės suteiktų Prancūzijai spindesio“, – pridūrė T. Estanguet.
Nesklandumai
Vis dėlto didžiulė atidarymo ceremonijos saugumo operacija kelia tam tikrų nesklandumų, nes didžioji Paryžiaus centro dalis prie upės krantų ir aplink olimpiados objektus yra uždaryta daugeliui žmonių.
Paryžiaus parduotuvėms, restoranams, barams ir klubams atstovaujančios asociacijos penktadienį skundėsi, kad susidūrė su „precedento neturinčiu verslo ir lankytojų srautų nuosmukiu“, iš dalies kaltindamos griežtas saugumo priemones.
„Sąmoningas pasirinkimas visuomet buvo tas, kad Paryžiaus 2024-ųjų olimpiados sėkmė reikš tai, kad žaidynės vyks mieste, – paaiškino T. Estanguet. – Tokia buvo visiškai beprecedentė „Paryžius 2024“ koncepcija.“
Be atidarymo ceremonijos miesto širdyje, didelė dalis sporto varžybų vyks laikinuose objektuose Paryžiuje: paplūdimio tinklinio rungtynės vyks prie Eiffelio (Eifelio) bokšto, šaudymo iš lanko varžybos bus rengiamos prie Invalidų rūmų, o riedlentininkai rungsis Santarvės aikštėje.
„Negalime to padaryti be tam tikro sutrikdymo. Negalime to padaryti be tam tikrų apribojimų“, – teigė T. Estanguet.
Jis padėkojo „tiems, kurie tai supranta, nes tai iš tikrųjų yra mūsų šalies pagerbimas gražiausiu būdu“.
Penktadienį, kai 19 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos laiku) startuos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, mieste budės apie 45 tūkst. Prancūzijos saugumo pajėgų narių.
Olimpiados saugumas yra svarbiausias prioritetas, pabrėžė T. Estanguet.
Kibernetinis saugumas taip pat kelia didelį susirūpinimą. Praėjusį penktadienį dėl „CrowdStrike“ programinės įrangos atnaujinimo įvyko pasaulinis IT sutrikimas, dėl kurio laikinai neveikė žaidynių akreditacijos sistema.
Tarptautinis olimpinis komitetas pareiškė, kad ruošiasi prieš Paryžiaus žaidynes nukreiptoms dezinformacinėms atakoms po neseniai įvykusių incidentų, dėl kurių kaltinama Rusija. Dėl Maskvos invazijos į Ukrainą labai nedaug rusų sportininkų galės dalyvauti olimpiadoje.
Be to, sekmadienį viena didžiausių Prancūzijos žydų grupių pasmerkė kraštutinių kairiųjų pažiūrų parlamentaro pareiškimą, kad Izraelio sportininkai nebus laukiami Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dėl karo Gazos Ruože.
Įstatymų leidėjas Thomas Portesas iš griežtosios kairės partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) „verčia taikiniu Izraelio sportininkus“, socialiniame tinkle „X „sakė Prancūzijos žydų institucijų atstovų tarybos vadovas Yonathanas Arfi.
Th. Portes palestiniečiams remti skirtame mitinge sakė, kad „Izraelio delegacija Paryžiuje nėra laukiama“.
Nepritarimas Izraelio kampanijai Gazos Ruože buvo esminis LFI kampanijos prieš praėjusį mėnesį vykusius Europos Parlamento rinkimus akcentas.
Y. Arfi pareiškė, kad Izraelio sportininkams „jau dabar olimpinėse žaidynėse gresia didžiausias pavojus“, primindamas 1972 metų Miuncheno žaidynėse „palestiniečių teroristų nužudytus“ 11 žmonių.
„Hamas“ valdoma teritorijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per kovas, kurias išprovokavo kruvini spalio 7 dienos palestiniečių grupuotės išpuoliai, žuvo beveik 39 tūkst. žmonių.
