Pusšimtis atletų yra aštuoniais daugiau nei buvo 2021 m. vykusiose Tokijo žaidynėse, bet gerokai mažiau nei 2016 m. kai Lietuvos garbę gynė 67 atletai. Tiesa, šį skirtumą iš esmės sudaro krepšininkai, kurie jau antrą kartą nepatenka į olimpines žaidynes.
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, bendraudama su Lietuvos sporto žurnalistais, negailėjo kritikos valstybinėms institucijoms:
„Jeigu bus atsisukta į sportininką ir jo aprūpinimą – medicininį, mokslinį aptarnavimą, viską, ko dabar labai trūksta, 2028 m. galime pasiekti 70 sportininkų skaičių ar šiek tiek daugiau. Pasaulis žengia į priekį – technologijos, inventorius, atsistatymo būdai, o mes – atsiliekam.“
Olimpinė čempionė taip pat sulaukė klausimo apie tai, kodėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sportininkų išleistuves į Paryžių surengė anksčiau nei LTOK oficialiai patvirtino galutinę lietuvių sudėtį.
„Reiktų klausti ministerijos. Jokio derinimo iš tikrųjų nebuvo. Aš apie tai sužinojau tik gavusi kvietimą prieš nepilną savaitę. Deja, dalyvauti negalėjau, nes buvau išvykusi. Tai ten ir reiktų klausti, kaip jie organizavo“, – lakoniškai kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.
Vis tik pašnekovė Paryžiaus žaidynes pasitinka optimistiška nata: „Niekada neįvardinau žmonių, bet norai dideli, viltys – didelės“
Kritikos strėlės – į Vyriausybę
Prezidente, artėja pasaulio sporto šventė. Kiek gi tų lietuvių turėsime Paryžiaus olimpinėse žaidynėse? – tv3.lt paklausė D. Gudzinevičiūtės.
Turime 50 sportininkų. Tokijo žaidynėse gavome „dovanų“ dar papildomas penkias kvotas. Šįkart šitas skaičius – 50 – gali padidėti tik išskirtiniu atveju. Iš to, ką turime, iš to ir lauksime rezultatų.
Aišku, gerokai šį skaičių sumažino į žaidynes nepatekę krepšininkai. Ar jus šis bendras skaičius tenkina?
Jeigu lygiuotumės į rekordus, tai žaidynėse yra buvę ir daugiau kaip 70 lietuvių. Rio de Žaneire startavo 67 – čia yra neblogas skaičius. Šiais metais stipriai atsiliekame. Turime prisiminti, kad šis skaičius padidėjo dėl sportininkų, prie prie kurių patekimo į žaidynes valstybė neprisidėjo. Tai būtų žirgų sportas, paplūdimio tinklinio merginos. Tai iš dalies atspindi mūsų lygį, iš dalies – nelabai.
Šiomis dienomis buvo paskelbta, kad paskutinę akimirką be žaidynių liko raitelis Aistis Vitkauskas ir plaukikas Kristupas Trepoška. Ar jums buvo žinomi šie faktai jau anksčiau?
Dėl A. Vitkausko buvo netikėta, nes žirgų sporto atstovų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse mums apskritai yra iššūkis. Dar niekada nebuvome susidūrę tiesiogiai nei su veterinarais, nei su žirgininkais, nei licencijomis.
Kad žirgas nepraeina kvalifikacijos, kai sportininkas ją praeina, mums buvo keista.
Kalbant apie plaukimą, kažkiek situaciją teko girdėti. Buvo labai keistas pasaulio vandens sporto federacijos sprendimas. Nežinia, ar tai buvo išprovokuota kažkokios klaidos. Federacija atsakinga už atranką ir dalyvavimą. Labai apmaudu ir labai apgailestaujame. Tikrai keistas sprendimas. Bet tokių komandų yra ne viena ir ne dvi, kurios nukentėjo. Man atrodo, šiam momentui tokių komandų yra jau aštuonios. Manau, jaunam žmogui tai tikrai yra smūgis ir aš jį labai užjaučiu.
Kokie tikslai medalių atžvilgiu?
Niekada neįvardinau žmonių, bet norai dideli, viltys – didelės. Šiandien apie savo planus pasisakė kiekviena federacija. Kartais viltys būna realios, kartais – nerealios. Norime, kad kiekvienas sportininkas pasirodytų kuo geriau. Mūsų šių metų šūkis – vienybė yra didžiausias olimpinis laimėjimas. Nepamirškite, kad į olimpines žaidynes važiuoja tik elitų elitas. Jeigu ten net kažkas kartais ir liktų paskutinis, tas sportininkas vis tiek priklausytų elitui.
Sportininkai ruošiami ne tik startams
Prezidente, anksčiau buvo keltas tikslas 2028 m. Los Andželo žaidynėse turėti 100 olimpiečių. Dabar turime, sakykime, absoliučią pusiaukelę. Kaip jūs vertinate tendenciją ir kelionę link to šimtuko?
Po Tokijo žaidynių turbūt buvo daug nusivylusių. Prezidentui išsakėme daug savo pastabų, lūkesčių, norų. Deja, valstybinės institucijos net į dalį jų neatsižvelgė. Mano manymu, jeigu niekas kardinaliai nesikeis, 2028 m. šimtuko tikrai neturėsime. Jeigu net bus pozityvios permainos, galvoti apie 100 sportininkų Los Andžele yra absoliučiai nerealu.
Jeigu bus atsisukta į sportininką ir jo aprūpinimą – medicininį, mokslinį aptarnavimą, viską, ko dabar labai trūksta, galime pasiekti 70 ar šiek tiek daugiau.
Dėl 100 galiu lažintis su visais ir iš bet ko. Pasaulis žengia į priekį – technologijos, inventorius, atsistatymo būdai, o mes – atsiliekam.
Kol kas turime 18 rusų ir kažkiek baltarusių, kurie Paryžiuje varžysis po neutralia vėliava. Ar kalbėjotės su lietuviais dėl to, kaip jiems reiktų elgtis įvairiose situacijose, kai bus susiduriama su neutraliais sportininkais?
Turėjome su sportininkais seminarą, kuriame aptarėme daugelį dalykų – olimpinę chartiją, elgesį kaimelyje, dopingą, bendravimą su žiniasklaida. Čia turbūt bus daugiau baltarusių. Jeigu rusų ir bus, tai juos bus galima suskaičiuoti at vienos rankos pirštų. Visi turbūt atsimena situaciją su fechtavimo meisre iš Ukrainos, kuri nepasveikino savo varžovės. Prašėme savo sportininkų išsiaiškinti, ar jų sporto šakose yra situacijų, kai tam tikras pozicijos demontravimas gali kainuoti diskvalifikaciją.
Trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje į Paryžių buvo išlydėta Lietuvos olimpinė rinktinė. Kaip ji galėjo būti išldydėta, jeigu rinktinę LTOK patvirtino tik šiandien? Ką reiškia dar vienos išleistuvės, kurios vyks liepos 16-ąją? Čia kažkoks nesusikalbėjimas?
Reiktų klausti ministerijos. Jokio derinimo iš tikrųjų nebuvo. Aš apie tai sužinojau tik gavusi kvietimą prieš nepilną savaitę. Deja, dalyvauti negalėjau, nes buvau išvykusi. Tai ten ir reiktų klausti, kaip jie organizavo. Mes jau seniai esame paskelbę, kad liepos 16 d. kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu darysime išleistuves.
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 d., o jas galėsite stebėti naujienų portale tv3.lt ir TV3 televizijoje.
