2008 metų lapkričio 13 d. tuometinis Seimo narys socialliberalas Antanas Valionis įregistravo įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį“ projektą. Tačiau atrodo, jog gigantiškas užmojis Tūkstantmečio proga iš įkalinimo vietų paleisti daugiau nei įprasta asmenų gali ir netapti realybe.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nuteistieji gavo progą išeiti į laisvę jau 6 kartus – 1990, 1993, 1995, 1998, 2000 ir 2002 metais. Paskutinioji amnestija paskelbta Lietuvos Konstitucijos 10-mečio proga. Tuomet į kalinimo vietų išėjo 171 nuteistasis.
„Balsas.lt“ pateikia skaitytojams dabartinių Seimo narių požiūrį į Tūkstantmečio amnestiją ir jų pamąstymus šiuo klausimu.
J. Razma: Tūkstantmetį minėti yra kitų būdų
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma amnestijai nepritaria ir mano, kad švęsti Tūkstantmetį turėtume kitais būdais.
„Amnestijos idėja buvo gimusi socialdemokratams dar esant valdančioje koalicijoje. Tačiau negirdėjau, kad ją palaikytų kas nors iš mano kolegų.
Kai amnestija buvo pradėta aptarinėti visuomenėje, pajutau pakankamai išgąsčio. Netgi buvo šnekų apie pasirūpinimą asmeniniais ginklais.
Tikrai nemanau, kad tos iniciatyvos bus, ir žmonės neturėtų nuogąstauti. Tuo tarpu aš padaryčiau viską, kad jos nebūtų įgyvendintos.
Manau, kad dėl Tūkstantmečio turinio taip spręsti yra visiškai nereikalinga. Yra visiškai kitokių būdų minėti tokias svarbias datas, o ne suteikiant privilegijas nuteistiesiems.
Ir apskritai aš į amnestiją žiūriu neigiamai, nes po tuo dar slypi mūsų neišspręstas klausimas dėl nepakankamų įkalinimo įstaigų patalpų. Būtų nenormalu, jei pasinaudojus amnestija išspręstume sulaikymo įstaigų perkrovimą.
Kitas dalykas – geriau, kad prieš darydamas nusikaltimą, potencialus nusikaltėlis žinotų, kad jeigu bus nuteistas, jam skirtą bausmę be jokių išlygų turės atlikti iki galo.
Dėl to kritiškai žiūriu ir į pirmalaikio paleidimo galimybes, ir į amnestiją.“
V. Gapšys: amnestijos svarstymas neturėtų būti tabu
Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Vytautas Gapšys į amnestiją žvelgia teigiamai, tačiau pabrėžia kruopščių apsvarstymų būtinybę.
„Amnestija taikoma visame pasaulyje. Manau, kad Lietuvoje šitas klausimas taip pat turėtų būti diskutuojamas.
Paminėjus Tūkstantmečio amnestiją, kilo labai daug diskusijų, ar ji turėtų būti tokios apimties, ar kitokios. Tačiau ministerijose su šiuo klausimu dirba specialistai, ir jie turėtų apibrėžti, kokia apimtimi amnestija turėtų būti taikoma.
Bet svarstyti šitą klausimą, manau, galima. Taip pat įvertinti visas aplinkybes, galimybes. Tai neturėtų būti kažkoks tabu, šis klausimas turėtų būti įrašytas Seimo darbotvarkėje.
Apskritai į amnestiją, kaip į reiškinį, taip, žiūriu gana teigiamai. Bausmė yra skiriama asmeniui, tačiau žiūrima ir į tai, kad asmuo, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, atgal integruotųsi į visuomenę.
Bausmės tikslas nėra vien tiktai visiems laikams izoliuoti nusikaltusį nuo aplinkos. Juk anksčiau ar vėliau jis išeis į laisvę, todėl reikia apsvarstyti, ar tai nepakenktų visuomenei.
Tačiau tuo pačiu reikia apmąstyti ir į tai, kaip žmogus kuo greičiau integruotųsi ir ateityje nebedarytų tų nusikaltimų. Amnestija tam ir yra skirta.
Amnestija – ne vien žmonių išėjimas iš kalėjimo. Tai yra ir bausmės sutrumpinimas, ir tam tikrų bausmių neskyrimas.
Gali būti labai įvairių amnestijos formų. Nesakau, kad mes turime paleisti visus įkalinimo vietose esančius asmenis. Sakau, kad mes turime, atidžiai paskaičiavę, įvertinę visus „už“ ir „prieš“, paskelbti tokios formos amnestiją, kuri nepakenktų visuomenės saugumui, bet tuo pačiu ir turėtų teigiamą poveikį.“
Z. Balčytis: amnestija neturėtų būti masinė
Opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis apie amnestiją mąsto pozityviai, tačiau nepritartų, jei ji taptų masiniu reiškiniu.
„Mano supratimu, amnestija neturėtų būti masinis reiškinys. Nesvarbu, kad yra labai iškilios datos, bet turėtume atsižvelgti į kiekvieno nuteistojo elgesį ir kitus dalykus. Todėl manau, kad tokio masinio nuteistųjų paleidimo, kaip yra pabrėžęs ir dabartinis Teisingumo ministras, gal ir nebūtų tikslinga daryti.
Į amnestiją žiūriu teigiamai. Gyvenime būna daug visokių atvejų, žmogus, būna, suklysta, ir kartais jo paleidimas suveikia geriau negu bausmės atlikimas iki galo.
Manyčiau, kad tokie amnestijos principai, kurie yra taikomi visame pasaulyje, daugeliui nuteistųjų sudaro viltį dėl tvarkos prisilaikymo ir elgesio ateityje.
Sakote, kad 70 proc. išėjusiųjų iš įkalinimo įstaigos ten sugrįžta? Bet juk 30 procentų nebegrįžta. Ir tai yra tam tikras pozityvas – kad tie 30 proc. žmonių įsitvirtina gyvenime.
Tai yra didžiulis dalykas. Juk tie žmonės jau paskui patys renkasi savo gyvenimo būdą ir principus. Aišku, ne visi gali prisitaikyti, nes mūsų visuomenė dar labai neigiamai žiūri į tokių asmenų buvimą ar galimybę įsidarbinti. Nuteistųjų integracija didele dalimi priklauso ir nuo pačios visuomenės požiūrio.“
A. Endzinas: reikia atsižvelgti į visuomenės nuomonę
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Audrius Endzinas sakosi esąs tvirtai įsitikinęs, jog Tūkstantmečio amnestijos nebus.
„Amnestija, tarkime, kokiais 1990 m. žmonėms, kurie buvo nuteisti už vienokius ar kitokius anuometinės valdžios įvardintus politinius nusikaltimus, būtų buvusi logiška ir pagrįsta.
Tačiau šiuo atveju nematau didelio pagrindo suteikti tokia proga amnestiją už kriminalinius nusikaltimus.
Taigi į Tūkstantmečio amnestiją žiūriu daugiau neigiamai, negu kad skeptiškai.
Visų pirma, manau, kad šito nebus. Esu tiesiog įsitikinęs, kad to neturi būti.
Kita vertus, tam nėra ir jokio pagrindo. Visuomenės nuomonė apie tai, ar atleisti už vienokius ar kitokius kriminalinius nusižengimus, yra aiškiai neišreikšta.
Tačiau į nusikaltimus ir bausmę yra pakankamai vienareikšmis požiūris. Todėl vargu, ar politikams ir politikos lyderiams galima neišgirsti ir neįsiklausyti į visuomenės nuomonę. Manau, kad į visuomenės požiūrį bus atsižvelgta, ji bus išgirsta ir įvertinta.
Ir tokios masinės amnestijos tikėtis tikrai neverta.“
