Remiantis vasario 27-osios duomenimis, dabartinį JAV prezidentą Joe Bideną palaiko 39 proc., o jo priešininką rinkimuose D. Trumpą – 43 proc. amerikiečių.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) profesorės Dovilės Jakniūnaitės teigimu, dabartiniai reitingai parodo esamą tendenciją rinkiminiame pasaulyje ir į juos atidžiau pažvelgti reikėtų rudenį.
„Reitingai rodo dabartinę žmonių tendenciją, dažniausiai, kai yra rinkimai, pradėti rimčiau kreipti dėmesį ir labiau pasitikėti reitingais reiktų rudenį. Aš sakyčiau, rugsėjį ar spalį, kai tendencija bus gerokai aiškesnė, o iki tol jie atspindi dabartines nuotaikas, kurios gali keistis“, – tv3.lt teigė D. Jakniūnaitė.
Šiųmečiai rinkimai – ypatingi
Tačiau Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala portalui tv3.lt pasakoja, jog šie JAV prezidento rinkimai yra ypatingi dėl teisinių procesų, tad, jei D. Trumpą nuteistų, jo populiarumas smuktų partijos viduje.
„Šie rinkimai yra ypatingi todėl, kad greta politinio proceso vyksta teisminiai procesai ir jų įtaką vertinti yra pakankamai sudėtinga, kol nėra konkrečių rezultatų iš teisminių procesų. Bet nuomonių tyrimai rodo, kad kol kas D. Trumpui tas teisinis persekiojimas buvo pozityvus veiksnys, paskatinęs jo rėmėjus dar labiau susitelkti ir pritarti jo teiginiui, kad tai yra bandymas susidoroti su politiniu lyderiu naudojant teisines priemones“, – teigė L. Kojala.
„Na, o tuo pačiu kiti tyrimai rodo, kad jeigu D. Trumpas būtų nuteistas ir kaltinimai pasirodytų esą pagrįsti, tuomet gana nemaža dalis ir respublikonams prijaučiančio elektorato permąstytų poziciją palaikyti D. Trumpą“, – pridūrė politologas.
Trumpo pergalė – politinis žemės drebėjimas
Galimą Europos reakciją į D. Trumpo pergalę RESC direktorius įvardija kaip nemenką sukrėtimą.
„Tai būtų nemenkas politinis žemės drebėjimas, nes Donaldo Trumpo santykis su Europos šalimis jo pirmosios kadencijos metu buvo gana dviprasmiškas. Vienas vertus, su kai kuriomis valstybėmis, pavyzdžiui, Lenkija, jis atrodė artimas ir buvo vystomi bendri projektai ir, kita vertus, su kitomis šalimis, įskaitant ir Prancūziją ar Vokietiją, buvo nemažai įtampos ir pasitikėjimas transatlantinio ryšio aspektu tikrai buvo sumenkęs“, – teigė L. Kojala.
Ekspertas priduria, jog dabartinė Donaldo Trumpo retorika Europos šalių atžvilgiu yra itin kritiška. Pasisakymai, kad jis negintų valstybių, kurios neskiria pakankamai lėšų gynybai sulaukia rimto vertinimo, tačiau jo nenuspėjamumas neleidžia prieiti prie išvados ar tai, ką jis sako, yra būsimosios politikos gairės, ar politinės kampanijos dalis.
„Turbūt esminis Trumpo bruožas, tai yra jo nenuspėjamumas ir neprognozuojamumas. Kitaip tariant, kad ir ką D. Trumpas sakytų iki tol, kol potencialiai būtų išrinktas, vertinti tai, kaip būsimosios politikos gaires, yra gana sudėtinga, nes labai sunku nuspėti, ką jis darytų iš tikrųjų“, – teigė L. Kojala.
Dovilė Jakniūnaitė taip pat pabrėžia, jog D. Trumpo pareiškimų nereikėtų vertinti kaip pažado, tačiau demokratai valdžioje kelia daugiau saugumo Europoje.
„Iš principo aš manau, kad jo išrinkimas būtų gerokai blogesnis variantas negu Joe Bideno išrinkimas. Čia kaip ir nebijome, nes mes matom, kaip pasikeitė transatlantiniai santykiai tarp JAV ir Europos po to, kai Bidenas ir demokratai atėjo į valdžią. Tad čia tikrai įtampa didės ir neprognozuojamumas santykyje tikrai didės“, – teigė profesorė.
Donaldas Trumpas ir Ukraina
JAV parama Ukrainai ženkliai sumažėjo, o respublikonai atsisako pritarti J. Bideno prašymui skirti Kyjivui 60 mlrd. dolerių (apie 55 mlrd. eurų), kol demokratai nenusileidžia jų reikalavimams imtis priemonių migracijai per Meksikos sieną pažaboti. Ekspertų manymu, D. Trumpui vėl atėjus į valdžią parama Ukrainai pasiektų sąstingį.
„Karo Ukrainoje kontekste, vėlgi, viskas priklausys kaip karas dėliosis, kas per tą laiką įvyks, ir yra daug nežinomųjų. Dabar bendrai yra spaudimas mažinti paramą Ukrainoje ir prie to prisideda ir respublikonai. Faktas, kad ta parama gali mažėti, transformuotis, bet pasakyti kažkokią konkrečią išdavą tikrai labai sunku. Tačiau tiesiog žinome, kad yra didžiulis neaiškumas su rinkimais, ir kad labai daug visko paaiškės būtent metų gale ir dar kitų metų pradžioje“, – teigė D. Jakniūnaitė.
Profesorė priduria, jog nerimauti pagrindo yra dėl paramos Ukrainai.
„Nerimauti pagrindo, manau, kad yra, bet ne dėl to, kad, pavyzdžiui, santykis su Rusija pagerės, bet Ukrainos karo kontekste, kad parama gerokai pradės mažėti“, – pasakojo D. Jakniūnaitė.
L. Kojala teigia, jog Ukrainos gynyba gali stagnuoti dėl respublikonų prieštaravimo pagalbos paketams Ukrainai.
„Bet kuriuo atveju, tas faktas, kad 60 mlrd. dolerių paramos paketas Ukrainai atmetant kitus paramos paketus, kurie yra skirti Izraeliui ir panašiai, jis nėra realizuojamas būtent didele dalimi dėl respublikonų prieštaravimų ir tai, natūralu, kliudo Ukrainai gintis, neleidžia jai turėti pakankamai amunicijos, neleidžia jai tikėtis, kad dabartinė Rusijos turima iniciatyva fronto linijoje galėtų artimiausiu metu keistis, nes JAV karinė parama yra ypatingai reikšminga“, – teigė RESC direktorius.
JAV ir Rusija
Ar JAV ir Rusija gali suartėti jei D. Trumpas laimėtų rinkimus? Dovilė Jakniūnaitė linkusi abejoti.
„Kai praeitą kartą D. Trumpą išrinko, tai Kremliuje šampanas liejosi. Bet galų gale paaiškėjo, kad santykis tarp JAV ir Rusijos nepagerėjo, netgi pablogėjo. Ir tos įtampos buvo. Tai šia prasme aš idėjos, kad santykiai su Rusija pagerėtų, tikrai nesilaikyčiau ir nemanyčiau, kad jau gali nutikti“, – teigė profesorė.
Tačiau RESC direktorius Linas Kojala priduria, jog net ir pirmosios D. Trumpo kadencijos pradžioje, jo vykdoma politika nerodė, jog jis buvo nusiteikęs prokremliškai.
„Pirmosios Trumpo kadencijos metu jo administracija priėmė sprendimus, įskaitant ir siųsti letalinę ginkluotę Ukrainai, ko nedarė buvusi Barako Obamos administracija. Na, tad nėra istorinių duomenų iš jo pirmosios kadencijos, kuri leistų sakyti, kad savaime trumpas yra nusiteikęs kritiškai Ukrainos atžvilgiu. Vėlgi, antroji kadencija, ko gero, bus kitokia negu pirmoji, tą nemaža dalimi sąlygos jį supanti aplinka“, – pasakojo L. Kojala.
Pergalė Mičigane
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kaip ir tikėtasi, laimėjo Respublikonų partijos pirminius prezidento rinkimus Mičigano valstijoje.
Tai vasario 27 d. vakarą pranešė JAV transliuotojai CNN ir NBC, remdamiesi savo pačių prognozėmis.
D. Trumpo varžovė Nikki Haley patyrė aiškų pralaimėjimą. Kai buvo suskaičiuota maždaug 10 proc. balsų, juos skyrė 30 procentinių punktų.
D. Trumpas ir N. Haley prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus šioje Vidurio Vakarų valstijoje dalyvavo dar vienoje dvikovoje dėl respublikonų nominacijos.
JAV transliuotojų prognozės taip pat rodo, kad Demokratų partijos pirminius rinkimus Mičigane, kaip ir tikėtasi, laimėjo JAV prezidentas Joe Bidenas.
