„Savanoriauti mane paskatino per vieną radijo laidą išgirstas interviu, kuriame buvo pasakojama apie naują savanorių programą. Apie onkologines ligas žinojau mažai, bet reportaže buvo pasakojama apie vienatvę ir tai mane palietė. Buvo kalbama apie tai, kaip pacientams prailgsta laikas ligoninėje, ypač savaitgaliais ir kaip sunku išgyventi laukimą. Suvokiau, kad man šis jausmas iš dalies pažįstamas, todėl atsirado noras padėti sergantiems, o gal net ir pačiai sau. Be to, padrąsino tai, jog viena iš projekto dalių – mokymai, todėl jaučiausi dar labiau užtikrinta, kad galiu tuo užsiimt“, – pasakoja savanorė Milda.
Spartus savanorių augimas
„Ligoninėje stengiuosi apsilankyti bent kartą per savaitę. Žinoma, ateityje norėčiau lankytis kur kas dažniau ir reguliariau, susidaryti tikslingą grafiką tiek dėl savo pačios disciplinos, tiek dėl žmonių, kuriems padedu. Pirmiausia, atvykus į ligoninę patikriname savanorių sąsiuvinį, kuriame surašyti pacientų poreikiai - kam ko nupirkti, ką apkirpti ar šiaip norisi pabendrauti. Šiuo principu ir vadovaujamės, o jei konkrečių darbų nėra, tiesiog, lankome pacientus, su jais bendraujam, viešinam savanorystė iniciatyvą, kad kuo daugiau žmonių žinotų, jog prireikus jie turi į ką kreiptis“, – sako pašnekovė.
„Pirmoji savanoriškumu pagrįsta programa Lietuvoje „Draugų kalendorius” padeda spręsti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų slaugos, psichologines, socialines ir kitokias problemas. Galime palyginti, jog iki prasidedant programai, onkologijos srityje nereguliariai savanoriavo vos 10 žmonių, o dabar onkohematologinių pacientų bendrijos „Kraujas“ ir asocijuoto partnerio VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro įgyvendinama programa „Draugų kalendorius” vienija beveik 90 specialiai apmokytų savanorių. Apmokyti programos savanoriai savo laiką, žinias ir patirtį skiria sergantiesiems, tokiu būdu mažinant vėžio stigmą bendruomenėje bei kovojant su diskriminacija, kurią onkologiniai pacientai patiria dėl savo ligos“, – teigia bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Ligoninė nėra vien baimė ir liūdesys
Pasak Mildos, „Draugų Kalendoriaus“ grafikas yra gana lankstus ir niekas per prievartą lankytis ligoninėje neverčia, tačiau motyvacija ateina savaime. „Kiekvieną kartą apsilankius ligoninėje pagauna įkvėpimas tuo užsiimti vis rimčiau. Bendrauti su pacientais nėra sudėtinga, tam nereikia ypatingų įgūdžių, o tik būti savimi. Dažnai pacientai būna pozityvesni nei aš pati, netgi sakyčiau, jog aš iš jų semiuosi energijos, tikėjimo ir stiprybės. Kai kalbuosi su žmonėmis apie šią savanorystės programą, dažnas sako: „Aš taip negalėčiau“, nes daugeliui atrodo, kad ligoninėje baisu ir liūdna. Vis dėlto, tai yra tik pačių žmonių įsitikinimai. Kaip ir visur, taip ir ligoninėje, būna tiek šviesių, tiek tamsesnių akimirkų, tačiau bijoti tikrai nėra ko. Visgi, mokymuose, kuriuos suteikia programos psichologės, esame pasiruošę ir didžiausioms krizėms.
Galiu drąsiai teigti, kad sprendimas užsiimti šia veikla buvo vienas geriausių mano pasirinkimų per pastaruosius kelis metus. Bendraudama tiek su savanoriais, tiek su pacientais, patyriau labai daug prasmingų akimirkų, kurių dažnai gyvenime taip trūksta. Išmokau būti nuoširdesnė ir labiau rūpintis savimi, mat supratau, kad tik pasirūpinęs savimi gali padėti kitam. Be abejo, neįkainojamas yra jausmas, kada žinai, jos esi reikalingas ir naudingas“, – džiaugiasi Milda.
Dovana, kurią galite pasidovanoti patys
„Tikriausiai įsimintiniausias apsilankymas ligoninėje buvo per Kalėdas. Ėjome lankyti pacientų, kartu pasiėmę gitarą ir krūvą atviručių. Vienas kolega puikiai kuria improvizacines dainas, tad leisdavom pacientams pasirinkti apie ką jie norėtų išgirsti dainą, o jis ją , tiesiog, tuoj pat sukurdavo ir pagrodavo. Tai buvo labai šilta ir jauki kalėdinė šventė. Supratau, kad reikia tiek nedaug, norint pajusti tą nuoširdų džiugesį, kurio dažnai net nerandame. Taigi, ši savanorystė man yra lyg Dievo dovana už kurią esu neapsakomai dėkinga „Draugų Kalendoriaus“ organizatoriams. Raginu kiekvieną suteikti sau galimybę pasidovanoti savanorystės dovaną“, – naujas galimybes siūlo mergina.
Pasak kraujo vėžiu sergančius pacientus vienijančios bendrijos pirmininkės, dėka šios savanorystės programos vėžiu sergantys pacientai gauna kokybiškesnes paslaugas ligoninėje ir namuose, turi galimybę bendrauti, gauti jiems rūpimą informaciją, psichologinę, emocinį palaikymą ir pagalbą, būtiną jų kasdieniniame gyvenime bei buityje. „Draugų kalendoriaus” savanoriai – įvairaus amžiaus, profesijų ir skirtingų pomėgių. Juos vienija siekis padėti onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms įveikti užklupusius sunkumus. Savanorystė tikrai yra ta veikla, kuri gali būti sėkmingai derinama su darbu ar studijomis, kadangi patys savanoriai renkasi, kiek laiko jie gali šiai veiklai skirti. Dauguma skiria bent po keletą valandų per savaitę – daug laisvo laiko žmogus nepraranda, o sergančiajam tai yra reikšminga pagalba. Galime pasidžiaugti, jog per pusmetį savanoriai daugiau nei 150 onkologinių ligonių suteikė virš 500 val. emocinės ir praktinės pagalbos“, – sako I. Drėgvienė.
