Įtariama, kad vykstant Ukrainos oranžinei revoliucijai teroro aktą suplanavę sprogdintojai ginklais apsirūpino mūsų šalyje.
Šiurpi paslaptis, jau beveik dešimt metų gaubianti Oranžinės revoliucijos metu Ukrainoje kruopščiai planuotas, tačiau neįvykdytas masines žudynes, gali būti atskleista Lietuvoje.
Tokia versija pateikta praėjusių metų gruodžio 23-iosios vakarą per Rusijos televizijos Pirmąjį kanalą rodytame rusų žurnalisto Andrejaus Kondrašovo dokumetiniame filme „Berezovskis“, kuriame pasakojama apie prieštaringai vertinamą oligarchą Borisovą Berezovskį.
Šiame filme milijardieriui, užsitraukusiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino nemalonę ir turėjusiam bėgti iš gimtinės, pateikta nemažai sunkių kaltinimų.
Užsidarė psichiatrijos klinikoje?
Kino kūrėjai atskleidė iki šiol nepažintą rusų oligarcho B. Berezovskio veidą – žiaurų ir netikėtai dramatišką, rafinuotai klastingą ir stebėtinai pavojingą, tačiau kartais nesuvokiamai naivų.
Filmo autorius A. Kondrašovas iškėlė versijas, kad B. Berezovskis ne tik organizavo seriją žmogžudysčių, bet ir galėjo prisidėti prie pasaulį sukrėtusių praeityje garsių Rusijos žurnalistų Vladislavo Listjevo, Anos Politkovskajos bei buvusio saugumo agento Aleksandro Litvinenkos nužudymo.
2000-aisiais iš Rusijos į Jungtinės Karalystės sostinę persikėlęs, o po trejų metų politinio pabėgėlio statusą gavęs verslininkas mėgavosi jam rodomu žurnalistų dėmesiu. Kalbama, kad pastaraisiais metais jis neretai užsukdavo į kaimyninę Latviją.
Yra žinių, kad B. Berezovskis noriai bendravo su vietos žurnalistais ir net savo iniciatyva ieškojo galimybių užmegzti ryšius su kai kurių mūsų šalies žiniasklaidos grupių redaktoriais, korespondentais.
Kalėdų išvakarėse youtube.com tinklalapyje tikru hitu tapusio filmo kūrėjai pareiškė, kad kadaise įtakingas buvęs oligarchas pastaruoju metu gyvena stebėtinai uždarą gyvenimą. Praėjusios vasaros pabaigoje Londono teismui paskelbus nepalankų sprendimą (B. Berezovskis pralaimėjo 3 mlrd. svarų sterlingų ieškinį, kai britų teisme bandė įrodyti, kad buvęs verslo partneris – kitas garsus rusų milijardierius Romanas Abramovičius – pažeidė pasirašytą sutartį ir neva jį šantažavo, – red. past.) buvusio turtuolio sąskaitos bankuose sumažėjo dešimteriopai, todėl jis paliko prašmatniai įrengtą savo biurą 7-uoju numeriu pažymėtame name prestižinėje Downingo gatvėje Vakarų Londone ir vieną dieną iš Jungtinės Karalystės sostinės persikėlė į Izraelį. Žydų valstybėje jis dienas leidžia užsidaręs psichiatrijos klinikoje.
Būtent Tel Avive esančioje psichinių problemų turinčių asmenų gydykloje B. Berezovskis nutarė slėptis nuo senus jo nusikaltimus iškapsčiusių Rusijos ir Ukrainos teisėsaugininkų. Kadangi aršus Kremliaus kritikas ir priešas turi Izraelio pilietybę, tokiu būdu tikisi išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl jo pečius slegiančių kruvinų praeities nuodėmių.
Labai tikėtina, kad B. Berezovskis taip elgiasi neatsitiktinai. Jei pasitvirtins skandalingojo filmo autorių paviešinti faktai, verslininkas greičiausiai bus nedelsiant suimtas Skotland Jardo pareigūnų, išsiųstas iš šalies ir perduotas Rusijai.
Inspiravo, rėmė ir koordinavo?
Filme teroro akto organizavimu kaltinamas B. Berezovskis neva savo lėšomis finansavo dviejų teroristų vizitą į Kijevą 2004 metų lapkričio 21-ąją, kai kilo Oranžinė revoliucija.
Tą vakarą pareigūnai aptiko automobilį, kurio bagažinėje buvo beveik 3 kg sprogstamosios medžiagos plastito. Mašina buvo palikta šalia tuometinio prezidento Vladimiro Juščenkos rezidencijos.
Ukrainos specialiųjų tarnybų darbuotojai filmo autoriams pasakojo, jog minėtas plastito kiekis buvo toks milžiniškas, kad sprogimas nuo žemės paviršiaus galėjo nušluoti net kelis pastatus ir nužudyti arba sunkiai sužeisti visus 100 metrų spinduliu esančius žmones.
Dėl to buvo sulaikyti du įtariami Rusijos piliečiai – Michailas Šugai ir Maratas Maskvytinas.
Filmo kūrėjų tvirtinimu, prie šio nusikaltimo planavimo prisidėjo B. Berezovskis, mat turėjo plačių verslo užmojų Ukrainoje. Skelbiama, kad minėto išpuolio organizavimas oligarcho kišenę paplonino net 10 mln. JAV dolerių.
Šiuo metu pakeista tapatybe kažkur Rusijoje gyvenantys ir padoriai pragyvenimui užsidirbantys buvę sąmokslininkai filmo autoriui prisipažino, kad į Kijevą atsivežė ne tik galingų sprogmenų, bet ir du šaunamuosius ginklus su duslintuvais. Smogikai prieš kamerą slėpdami veidus pareiškė, kad minėtus ginklus įsigijo Lietuvoje.
Įdomiausia, kad pasikeitus valdžiai Ukrainoje netrukus ši tamsi istorija buvo užgesinta. Nusikaltimą atskleidę aukšti vidaus reikalų ministerijos darbuotojai nušalinti nuo pareigų.
Maskvoje sprogdintojų duetas buvo teisiamas, tačiau netrukus paleistas į laisvę.
„Keisčiausia, kad nei šalies prezidento, nei aukščiausių teisėsaugos vadovų taip ir nesudomino aplinkybė, kas galėjo būti tikrasis šio išpuolio organizatorius“, – įvykius filme analizavo Igoris Smeško, 2003–2005 metais vadovavęs Ukrainos saugumo komitetui.
Intriguojančių duomenų liudininkai
Dviejų valandų trukmės filmo autoriaus pašnekovai buvo nufilmuoti Maskvoje, Londone, Brazilijoje, Italijoje, Pietų Prancūzijoje, Izraelyje, Ukrainoje. Žurnalistas A. Kondrašovas su filmavimo kameromis iš sraigtasparnių žvalgėsi virš įspūdingų B. Berezovskio vilų Anglijoje ir Pietų Prancūzijos Rivjeroje.
Per keturis mėnesius filmą sukūręs žurnalistas Rusijos žiniasklaidai teigė, kad neturėjo tikslo B. Berezovskį pavaizduoti kaip teroristą. Anot A. Kondrašovo, yra trys aukšti generolai, vienas jų aiškiai kaltina oligarchą terorizmu, o kiti pripažįsta turintys duomenų, kuriais remiantis galima pradėti rimtą tyrimą, o surinktus įrodymus perduoti teismui.
Rusijos žiniasklaida skelbė, kad gruodžio 25 dieną šalies generalinis prokuroras Jurijus Čaika nurodė patikrinti filme „Berezovskis“ pateiktus faktus. Remiantis patikrinimo rezultatais ir bus priimtas galutinis sprendimas. Kol kas apie šį tyrimą viešojoje erdvėje nėra jokių duomenų.
TIK FAKTAI
Filme „Berezovskis“ autoriai skelbia ir B. Berezovskio mersedeso susprogdinimo 1994 metų birželio 7-ąją aplinkybes.
Per sprogimą žuvo vairuotojas, o B. Berezovskis buvo sužeistas.
1994-ųjų kovą Maskvos prekybos ir kooperacijos bankas pardavė Rusijos automobilių aljansui, vadovaujamam B. Berezovskio, du savo vekselius po 500 mln. rublių.
Mokėjimo terminas – tų pačių metų balandžio vidurys. Palūkanos – 10 proc. kiekvieno vekselio vertės. Tačiau vekseliai nebuvo laiku apmokėti, o 1 mln. rublių viename banke buvo konvertuotas ir sudarius fiktyvią sutartį išsiųstas į Izraelį.
Tarp nešvaraus sandorio dalyvių ir sprogimo iniciatorių buvo nemažai Maskvos vagių autoritetų. Tarp jų – ir vienas į to meto automobilių įmones nemažai investavusių verslininkų, praeityje garsios Orechovo nusikaltėlių grupuotės šulų Sergejus Timofejevas, pravarde Silvestras.
Po kelių mėnesių – 1994-ųjų rugsėjo 13-ąją – Maskvą vėl sukrėtė sprogimas. Šį kartą susprogdintas „Mercedes-Benz 600“. Jo salone rastas negyvas vyras.
Per sprogimą jis buvo taip sužalotas, kad pirmois valandomis atpažinti aukos nepavyko.
Tik vėliau, ištyrus žuvusiojo kaukolę, nustatyta, kad tai Silvestras.
Žuvus Silvestrui, Maskvoje netruko pasklisti gandai, kad prie jo mirties prisidėjo ir B. Berezovskis. Tačiau tikrieji sprogdintojai ir jų užsakovas liko neatskleisti.
