Gydytoja E. Gavelienė sako, kad tiek medikų bendruomenėje, tiek visuomenėje nuomonės, ar nutukimas gali būti laikomas liga, išsiskiria. Visgi, anot jos, jau keletą metų pagrindinės gydytojų organizacijos, susijusios su nutukimo valdymu, sutaria, kad tai yra sveikatos sutrikimas, turintis visas ligai būdingas savybes. Specialistė Santaros klinikų transliuotos konferencijos metu pabrėžė, kad „tai nėra svorio padidėjimas, o riebalinio audinio išvešėjimas. Ir būtent šis išvešėjimas žaloja žmogaus organizmą.“
Vieno specialisto gydymui neužtenka
Kaip sako prof. E. Gavelienė, nutukimo poveikis žmogaus organizmui yra skirstomas į tris grupes: mechanines komplikacijas, kurios pasireiškia didesniu svoriu, apkrova sąnariams ir kitomis bėdomis, metabolines komplikacijas – cukrinį diabetą, širdies kraujagyslių ligas, dislipidemiją bei trečią, anot gydytojos, dabar itin akcentuojamą grupę – mentalines komplikacijas. Gydytoja sako, kad depresija yra taip pat siejama su nutukimu.
Pilvo chirurgas dr. D. Danys papildo, kad šios ligos gydymas yra kompleksinis. Anot jo, su nutukimu dirba tiek dietologai, tiek gydytojai chirurgai, psichoterapeutai ir kitų sričių specialistai. E. Gavelienė teigia, kad pirmasis specialistas, kuris turėtų atpažinti nutukimą, yra šeimos gydytojas, tačiau bet kuris kitas specialistas, pamatęs šią ligą, turėtų pacientą įspėti ir su juo pasitarti, kaip šią ligą galima suvaldyti.
„Vien ligos įvardijimo nepakanka, turėtų prasidėti ligos gydymas, apimantis žmogaus gyvensenos korekciją, medikamentinį, chirurginį gydymą“, – sako specialistė. Kaip sako gydytoja dietologė, nutukimą gydyti gali įvairūs specialistai, bet tinkamiausia būtų gydytis ten, kur yra visų gydytojų komanda ir galimybė ligą prižiūrėti kompleksiškai.
„Vien tik svorio sumažinimo nepakanka. Reikia, kad pats svorio mažinimas nežalotų organizmo, o svoriui sumažėjus, žmogus galėtų gyventi visavertį ir sveikatai palankų gyvenimą“, – sako E. Gavelienė. Ji dalijasi ir šokiruojančia statistika, kad 95 procentams vien tik sumažinusių svorį pacientų, po penkerių metų svoris sugrįžta.
Anot specialistės, gydytojas dietologas visų pirma turi detalizuotai pažiūrėti į pacientą. „Sėkmingam ligos valdymui, kiekvienam pacientui reikalingas personalizuotas požiūris į jį. Tai reiškia, kad turime išskirti jo charakterio savybes, metabolinius ypatumus tam, kad parinktume tinkamiausią gydymą.“
Kada prireikia chirurgo rankos?
Gydytoja dietologė pabrėžia, kad dietologai apie chirurgų poreikį susimąsto jau tada, kai į juos kreipiasi pacientas, sergantis morbidiniu nutukimu – kai kūno masės indeksas viršija 40. „Jau tada dėliodami dėliodami gydymo planą, visuomet kažkuriame etape konsultuojamės su gydytoju chirurgu“, – sako E. Gavelienė.
Pilvo chirurgas dr. D. Danys dalijasi, kad pirmiausia į chirurgus kreipiasi pacientai su itin ideliu KMI.
„Nėra taip, kad tokius pacientus iškart statome į eilę ir operuojam, pacientai turi būti paruošti. Dažniausiai jie būna paruošti būtent gydytojų dietologų“, – sako specialistas. Jis teigia, kad to reikia tam, kad gydytojas dietologas įvertintų nutukimo priežastį, iki operacijos pakoreguotų KMI, kad pacientas iki operacijos numestų bent 10 proc. savo kūno masės.
Pilvo chirurgas pasakoja, kad operacijų tendencijos kinta, tačiau jau keletą metų yra nusistovėję du tipai: skrandžio rezekcija – kai yra pašalinama didžioji dalis skrandžio ir sumažinama jo talpa bei skrandžio apylanka – operacija, skiriama tiem pacientams, kuriems kyla rūgštys ar yra cukrinis diabetas.
D. Danys pastebi, kad yra tokių pacientų, kurie tikisi itin greito rezultato, tačiau tikina, kad taip tikrai nebūna: „Svoris krenta apie metus laiko, kitam gali kristi ir pusantrų metų, tačiau bendrinis rezultatas pasiekiamas per apie dvejus metus. Dėl to labai svarbu pirmus metus lankytis pas gydytoją dietologą, kad formuotųsi mitybos įpročiai.“
Gydytoja E. Gavelienė sako, kad nutukimo gydymo efektyvumas yra vertinamas po dviejų metų. „Du metai yra tinkamas laiko tarpas pertvarkyti savo mąstyseną, įpročius sveikatai palankia linkme, organizmui prisitaikyti prie padarytų intervencijų. Tada yra įvertinama, kas padaryta ir ką daryti toliau, nes sustoti negalima“, – dalinasi specialistė.
Komplikacijos po operacijų
Dr. D. Danys teigia, kad chirurginių operacijų metu komplikacijų gali būti, tačiau tai nutinka itin retai. „Palyginimui, kalbant apie komplikacijas, galiu pasakyti, kad mes pacientą po operacijos stacionare laikome apie parą. Tai reiškia, kad tikrai yra mažas komplikacijų dažnis, nes po paros pacientas gali keliauti į namus”, – ramina specialistas.
Kalbant apie vėlyvąsias komplikacijas, chirurgas išskiria šias: sąaugų organizme formavimasis, pooperacinės išvaržos, gastroezofaginio refliukso sustiprėjimas. „Dažnai gydome ir prieš dešimt, penkioliką, dvidešimt metų atliktų operacijų komplikacijas – ar svoris grįžta, ar išsitampo skrandis, ar žiedą nuimame ir perdarome į kitą operaciją“, – sako D. Danys.
Specialistai sutaria, kad vėlyvosioms komplikacijoms užbėgti už akių padeda reguliarus lankymasis pas gydytojus dietologus. E. Gavelienė teigia, kad „lankymasis pas specialistus po operacijos yra būtinas tam, kad būtų pasiekti geri ligos valdymo rezultatai.“
Jai antrina ir D. Danys: „Pacientams labai svarbu žinoti, ko jie negali vartoti, kaip vartoti, kokius skysčius gerti, kaip prisižiūrėti. Atvykę į dietologo kabinetą jie visada turės klausimų <...>. Tai yra svarbu, kad žmogus išmoktų teisingai prisižiūrėti ir dietologas yra puiki pagalba, kad būtų pasiektas galutinis ir ilgalaikis rezultatas.“
.