Europos Sąjungos (ES) šalių veterinarijos ekspertai iki balandžio 30 d. paliko draudimą Lietuvai išvežti gyvas kiaules ir kiaulieną iš šešių Lietuvos regionų. Tokį nutarimą priėmęs Europos Komisijos (EK) Nuolatinis maisto saugos ir gyvūnų sveikatos komitetas įvertino, kad teritorijos didinti nereikėtų, nes Lietuva ėmėsi visų būtinų priemonių stabdant kiaulių ligos plitimą.
EK atstovai taip pat pažadėjo atsižvelgti į Lietuvos prašymą skirti 70 mln. litų papildomoms priemonėms saugantis nuo afrikinio kiaulių maro. Lėšos būtų skirtos ne tik apsauginei tvorai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kuri kliudytų gyvūnams kirsti sieną, bet ir kitoms priemonėms – angaro statyboms, kad būtų galima atlikti stacionarinę visų sieną kertančių mašinų dezinfekciją, kritusių gyvūnų deginimo krosnims, laboratorinių įrengimų padidinimui, veterinarinėms išlaidoms.
„EK turi ir savo argumentų, bet mes pateiksime papildomus pagrindimus ir tikimės, kad tą, ką esame numatę, EK prisidės. EK tikrai nenori likti nuošalyje ir planuoja finansiškai prisidėti prie mūsų priemonių taikymo ir jų finansavimo“, – lrt.lt portalui sakė susitikime su EK atstovais dalyvavęs Valstybinės Maisto ir Veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Bene brangiausiais Lietuvos prašymas – 10 mln. litų skirti tvorai su Baltarusija. Pasak V. Paulausko, dėl tvoros su EK derėtis lengva nebus, nes jie nemano, kad tai būtų veiksminga priemonė.
„Dėl pačios tvoros reikėtų, kad mokslininkai padarytų vertinimus ir pasakytų tvora reikalinga ar ne. Mano asmenine nuomone tvora galėtų padėti, net jei jos efektyvumas 1 proc. ar 5 proc., bet tai padėtų sutrukdyti šernų judėjimui ir infekcijos patekimui į šalį“ – sakė V. Paulauskas.
Neformaliai EK pareigūnai išsakė savo poziciją, kad tvora tarp Lietuvos ir Baltarusijos (pasienio atstumas – 680 km) būtų labai brangi investicija, be to, neaišku, kiek ji realiai padėtų apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro, mat užkratas į Lietuvą galėjo patekti per maistą, o ne per gyvūnus. „Lietuva verčiau turėtų dėti pastangų, kad kiaulių liga neplistų ir būtų visai išnaikinta“, – LRT.lt portalui kalbėjo nenorėjęs prisistatyti EK pareigūnas.
ES istorijoje Lietuvos atvejis yra antrasis, kai valstybė prašo pinigų sienai su kaimynine valstybe statyti – prieš kelis metus tokią tvorą siekė pasistatyti Bulgarija, siekdama apsisaugoti nuo snukio ir nagų ligos, plintančios iš Turkijos. Tuomet EK pinigų Bulgarijai neskyrė.
Toks sprendimas apsunkina ir Lietuvos derybas, nes EK nenori sukurti precedento. Vis dėlto kalbinti Lietuvos atstovai galimybę gauti finansavimą tvorai vertina optimistiškai, ir remiasi Briuselio institucijose ne kartą išsakytu teiginiu, kad išorinę ES sieną saugančias valstybes reiktų dosniau finansuoti. Ką likusios ES šalys mano apie Lietuvos norą statyti tvorą iš Bendrijos pinigų, kol kas neaišku, nes valstybės dar nėra išsakiusios savo pozicijų.
Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna anksčiau patvirtino, kad dėl tvoros finansavimo bus kalbamasi vasario 17 dieną Briuselyje vyksiančioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
Iki vasario 15 dienos Lietuva EK žada patekti patirtų nuostolių dėl afrikinio kiaulių maro kompensavimo sumą.
EK pernai Lietuvai skyrė 1,45 mln eurų kovai su afrikiniu kiaulių maru, kurie buvo panaudoti ligos stebėjimams, laboratoriniams tyrimams, buferinių zonų statymui, repelentų (šernus atbaidančių kvapų) pirkimui, informacinei kampanijai.
