Yra ir nuomonių, kad pirkėjus atbaido per brangios ir per retos viešos įkrovimo stotelės, netaikli valstybės parama ir net naikinama galimybė elektromobiliams važiuoti A juosta.
Verslininkas Andrius „Teslą“ nusipirko pavasarį, žmona elektromobilį turi jau pusantrų metų. Andrius įsitikinęs, kad pirkiniai viršijo lūkesčius.
„Kartais trūksta to sportinio garso ir panašiai, bet visa kita, žinokit, tik pliusai“, – teigia Andrius Čepkus.
Apynaujis automobilis kainavo beveik 50 tūkst. eurų, tačiau lizingo įmokos esą negąsdina.
„Prie tų aukštų palūkanų išeina apie 300 eurų lizingas. Anksčiau vien degalams išleisdavau, su mano aktyviu važinėjimu darbiniais reikalais, apie 400 eurų. Tai, kiek sumoku lizingu, man dar lieka 100 eurų, lyginant su ankstesniais benzininiais automobiliais“, – teigia A. Čepkus.
O ir baterijos esą užtenka nuvažiuoti iš Vilniaus į pajūrį, pakeliui šeima sustoja įkrauti automobilį tik dėl šventos ramybės. Visgi Andrius pripažįsta – gyvena nuosavame name, o tai leidžia įkrauti elektromobilį daug paprasčiau.
„Tas ir suteikia komfortą, kad kiekvieną rytą pradedi su pilnu baku, įkrautu elektromobiliu, o tai yra kokie 500 km vadinamasis „range“, kiek gali nuvažiuoti“, – sako verslininkas.
Visgi tokių ar mažiau prabangių elektromobilių Lietuvos gatvėse rieda vos 10 tūkstančių, tai yra vos 0,5 proc. visų mašinų. Skaičiai auga lėtai, visgi, anot SEB banko tyrimo, elektromobilių įperkamumas didėja.
„Šiais metais Vilniuje, kur atlyginimai auga sparčiausiai, bendra įperkama kaina didėjo 8 proc., visoje Lietuvoje – kiek daugiau nei 6 proc.“, – teigia SEB Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas.
Banko skaičiavimais, elektromobilis – ne tokia ir prabanga, kaip daugelis galvoja. Neįmantrų modelį esą galėtų įsigyti keturios iš dešimties šeimų.
„Mes kalbame apie 40 proc. namų ūkių, kurie galėtų sau leisti 17 tūkst. eurų vertės elektromobilį, ypač, jei tai vienas žmogus. Šeima be vaikų – ta suma padidėja net dvigubai“, – tikina ekonomistas Tadas Povilauskas.
Naujų elektromobilių kainos dabar prasideda nuo 25 tūkstančių eurų ir per metus jie nebrango taip smarkiai, kaip įprastos mašinos. Visgi, šiemet jų įperkamumas neaugo taip sparčiai kaip anksčiau.
„Palūkanų normos padidėjo ir padidėjo pragyvenimo kaštai. Dėl to turime situaciją, kad įperkamo elektromobilio vertė didėjo mažiau nei ankstesniais metais“, – sako T. Povilauskas.
Nors žmones pirmiausia atbaido kaina, dabar elektromobilis gali kainuoti vos 10 procentų daugiau nei tos pačios klasės įprasta mašina. Elektromobilių pardavėjas Laurynas Boguševičius mato kitą problemą – pernelyg aukštas viešų stotelių įkrovimo kainas.
„Neseniai važiavom į vieną iš savo salonų į Rygą, tai mums kelionė kainavo 80 eurų. Su pakankamai galingu vidaus degimo varikliu būtų kainavę tiek pat. Važiavom pro „Ionity“ tinklą, mokėjom 79 ct/kWh, tai tikrai brangu“, – teigia L. Boguševičius.
Plėstis elektromobilių parkui esą trukdo ir nebūtinai taikli valstybės parama.
„Įmonės, pirkdamos mažai naudotą elektromobilį, negali gauti jokios valstybės paramos, o fizinis pirkėjas gauna 2500 vietoj 5000, nes ne naujas. Lygiai taip ir įmonės galėtų gauti tūkstantį ar du, tai leistų įmonėms rinktis mažai naudotą elektromobilį“, – tikina L. Boguševičius.
Daugelį elektromobilių vairuotojų suerzino ir Vilniaus savivaldybės sprendimas uždrausti keliose pagrindinėse miesto arterijose naudotis A juosta. Dabar piko metu spūstys dar padidėjo, o autobusų juostos apytuštės.
„Ar yra žmonių, kurie jaučiasi apgauti dėl to, kad negalės naudotis viena ar kita juosta, jei tai jų pagrindinis maršrutas į darbą ir namo, tai taip, nes galimybė naudotis A juosta buvo vienas iš pakankamai stiprių argumentų rinktis elektromobilį“, – sako L. Boguševičius.
Pasak tyrimo, dažniausiai automobilius perka ar ketina tai daryti žmonės, turintys nuosavas saulės elektrines.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Žinau tokį atvejį, kai elektromobilis -
be papildomo įkrovimo -
nuvažiavo 3600 kilometrų, -
iš Ispanijos į Lietuvą.
Tiesa, jis tai padarė -
būdamas užkeltas ant tralo
:D
