„Aš apie ekonominius burbulus galvoju kaip apie socialinę epidemiją“, - Vilniuje vykusioje diskusijoje „Spekuliacinės turto kainos ir platesni mūsų tikslai“ kalbėjo R. J. Shilleris. Anot jo, ekonominiai burbulai yra primena, pavyzdžiui, uodų populiacijos protrūkius, kai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms jų prisiveisia daugiau nei įprasta.
Profesorius teigė, kad formuojantis ekonominiams burbulams vyksta panašus procesas – žmonės ima bijoti spartaus kainų augimo ir ši paranoja ima plisti, kol galiausiai paveikia žmonių finansinį elgesį.
R. J. Shillerio manymu, sustabdyti tokias ekonominių burbulų „epidemijas“ galėtų didelių finansų institucijų atsakomybė ir žinojimas, kad kilus ekonominiams sunkumams vyriausybė jų negelbės. Profesorius kaip pavyzdį pateikė sunkmečiu populiarų, didiesiems Europos bankams taikytą finansų institucijų apibūdinimą - „per didelis, kad bankrutuotų“. Jo teigimu, priežiūros institucijos turėtų neleisti, kad tokie milžinai susiformuotų.
JAV „burbulas“ jau pučiasi
R. J. Shillerio nuomone, JAV nekilnojamojo turto (NT) burbulas jau pučiasi, o „kosminių“ 2006-2007 metų kainų laukti ilgai neteks. „Nominaliai tokios kainos tikriausiai bus jau 2019-2020 m., tačiau dėl kasmet po 2 proc. siekiančios infliacijos realios 2006-2007 m. lygį siekiančios kainos sugrįš maždaug 2030 m. arba vėliau“, - teigė ekonomistas.
Tai pat jis pabrėžė, kad NT kainos neturi nuolat kilti ir gali per dešimtmečius išlikti stabilios arba išaugti nežymiai, o tai, kad ekonominio pakilimo metu žmonės tikėjosi kainų augimo ir „pripūtė“ NT burbulą. Kaip bebūtų, R. J. Shilleris įsitikinęs, kad yra pernelyg daug teorijų ir prognozių, kad būtų galima tiksliai numatyti tikslius kainų pasikeitimus. Pasak jo, labai daug lemia žmonių nuotaikos ir tai yra fundamentali ekonomikos problema.
Gali padaugėti spekuliacijų
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, normaliai vystantis nekilnojamojo turto rinkai – tai yra, tuomet kai būsto pasiūla neatsilieka nuo būsto paklausos – būstų kainos auga maždaug panašiu tempu, kaip ir darbo užmokestis.
„Vidutinis darbo užmokesčio augimas Lietuvoje turėtų siekti apie 5 proc., taigi, jei tiek pat per metus pabrangs ir būstas, į prieš krizę buvusį lygį (nekilnojamojo turto – balsas.lt) kainos sugrįš maždaug po dešimtmečio – 2023 metais“, - sakė ekonomistas. Jo manymu, dėl NT rinkoje susiklosčiusios situacijos gali padaugėti spekuliacijų arba kainos gali netgi sumažėti.
„Tiesa, nekilnojamojo turto rinka retai vystosi tolygiai, o kainos ne visada keičiasi nuosaikiai. Dažnai matome periodus, kuomet pasiūla nepasiveja paklausos, dėl to padaugėja spekuliacijų ir sparčiai auga būstų kainos. Galimi ir kitokie periodai – išaugus palūkanoms ar nedarbui, gali staiga kristi būsto paklausa, o paskui ją ir būstų kainos“, - sakė N. Mačiulis balsas.lt.
Anot jo, šiuo metu spekuliacijoms NT rinkoje yra daugiau barjerų nei jų buvo 2006-2007 metais - pavyzdžiui, galioja Lietuvos banko nustatytos atsakingo skolinimo taisyklės, o teritorijų planavimas yra paprastesnis, todėl ir išaugus paklausai greičiausiai netruktų ir būstų pasiūlos.
Tikėtinas dar vienas kainų kritimas
„Inreal“ grupės vadovas Gediminas Pruskausas mano, kad 2006-2007 m. lygį nekilnojamojo turto kainos tikriausiai pasieks dar negreit.
„Kai kuriuose Lietuvos miestuose šis procesas gali net labai ilgai užtrukti, nes yra vietovių, kur būsto perspektyvos, bent jau dabar, yra miglotos. Vilniuje 2006-2007 metų kainos turėtų būti pasiektos greičiausiai. Kita vertus, net ir darant prielaidą, jog būsto kainos sostinėje dėl augančios gyventojų perkamosios galios bei infliacijos vidutiniškai didėtų po 5 proc. kasmet, kas būtų išties optimistiška, 2006-2007 metų lygį pasiektų tik per 10-11 metų“, - teigė G. Pruskauskas.
Pasak jo, žinant, kad nekilnojamojo turto ciklas paprastai trunka iki 10 metų, galima daryti prielaidą, jog vydamiesi 2006-2007 metų kainų lygį galėtume sutikti dar bent vieną NT rinkos stabtelėjimą, o gal net ir nuosmukį. Tokiu atveju, pasiekti 2006-2007 metų NT kainų lygį absoliučia išraiška gali prireikti ir 15 metų.
„Kita vertus, nederėtų idealizuoti ir lygiuotis į 2006-2007 metų nekilnojamojo turto kainų lygį, nes jis nebuvo racionalus ir turėjo rimtas pasekmes. Subliūškus NT burbului, daug gyventojų ir įmonių patyrė didelių nuostolių, todėl kur kas svarbiau yra išlaikyti likvidžią rinką, kur vyksta nuoseklus ir tvarus augimas, ir kuri būtų patraukli investuotojams. Šie teigiami procesai jau stebimi sostinės būsto rinkoje. Tikėtina, jog 2014 metais daugiau pozityvesnių tendencijų matysime ir kituose Lietuvos miestuose“, sakė G. Pruskauskas, pabrėždamas, kad vis dėlto visi šie skaičiavimai yra tik prognozės, kurios gali kisti dėl įvairių procesų, vykstančių Europoje ir pasaulyje.
