Du mažyliai – Luisas ir Luna palikti gyvūnų viešbutyje tol, kol jų šeimininkai sugrįš po atostogų. Jeigu praėjusią vasarą keturkojų šeimininkai į viešbutį augintinius atiduodavo, nes išvažiuodavo į užsienį, – šiemet, siaučiant koronavirusui, – situacija kitokia. Tačiau, nepaisant to, viešbučiuose vasaros metu, laisvų vietų praktiškai nėra.
„Pagrinde šią vasarą klientai važiavo prie Baltijos jūros, Latvijoje ir Lietuvoje pas mus ilsėjosi. Atveža dėl to, kad atostogauja, vyksta prie jūros ir negali su savimi pasiimti savo augintinio“, – sako „Zoohotel“ įkūrėja Natalija Čekenienė.
Šalyje esantys keturkojus priimantys viešbučiai atviri visiems naminiams gyvūnams, tiesa, keletas sąlygų yra.
„Visų pirma, tai turėtų būti skiepytas gyvūnas, turėtų galioti skiepukai, ir kitas dalykas – mūsų viešbutis daugiau pritaikytas mažų ir vidutinių veislių šuniukams“, – pasakoja N. Čekenienė.
Na, o štai kito gyvūnų viešbučio esančio sostinėje įkūrėja taip pat patvirtina, kad laisvos vietos – tirpsta greitai. Smulkių naminių gyvūnėlių viešbutis priima neskaičiuojant, na, o kačių, ir šunų – iki dvidešimt. Lankytojų negąsdina ir vienos paros kaina, mažesniems augintiniams, tokiems kaip vėžliai, triušiai, para globos kainuoja iki dešimties eurų, didesniems: šunims, katėms, iki devyniolikos eurų. Į kaina įskaičiuota gyvūno priežiūra, vedžiojimas į lauką, užsiėmimai. Savo augintinius šeimininkai gali palepinti ir kitais malonumais.
„Po viešnagės šeimininkai atsiima savo augintinius švarius, išdžiovintus, išpurentus, kvepiančius, nukarpytais nagučiais, ausys sutvarkytos“, – teigia „Barkvilis“ įkūrėja Daina Jarmalavičienė.
Tam, kad šeimininkams būtų patogiau, viešbutis turi dar vieną papildomą paslaugą – taksi. Pasinaudojus ja, anot viešbučio įkūrėjos, lengviau pasijunta ir gyvūnas, kuriam kartais atsisveikinimas su šeimininku būna ypač skausmingas.
„Šeimininkams nereikia važiuoti ir rūpintis. Jie tuo momentu kraunasi lagaminus, o taksi atvažiuoja, pasiima augintinį ir parsiveža į viešbutį“, – kalbėjo D. Jarmalavičienė.
Visi gyvūnai skirtingi, tad ir adaptacijos periodas skiriasi. Drovesni prie naujos aplinkos pratinasi ilgiau. Yra ir senbūvių, kuriuos šeimininkai jau ne vienerius metus palieka ne savo artimiesiems, bet gyvūnų viešbutyje.
„Kam reikia pasivaikščiojimų, kam reikia fizinės iškrovos, žaidimų, kažkam trūksta protinės veiklos, tuomet mes žaidžiam su interaktyviais žaidimais, mes duodam užduotis“, – sako D. Jarmalavičienė.
Gyvūnų viešbučių atstovai sako, kad ši paslauga vis labiau populiarėja. O gyvūnų viešbučiai – plečiasi, kad galėtų suteikti geras sąlygas gyvenimui didesniam kiekiui augintinių.