„Žalgiris“ mačą pradėjo galingai ir netruko susikrauti dviženklės persvaros (17:7). Visgi kėlinio pabaigoje pasipylė klaidos, nereikalingos pražangos, o tuo pasinaudoję Serbijos krepšininkai išsiveržė į priekį (19:21).
Antrame ketvirtyje šeimininkai strigo puolime, tačiau „Crvena Zvezda“ daug atitrūkti nespėdavo. Situaciją sušvelnino keletas taiklių metimų, o prieš ilgąją pertrauką žalgiriečiai atsilikinėjo 3 taškais (35:38).
Vėliau kauniečiams varžovus teko vytis iki pat ketvirtojo kėlinio, kur galingas Arno Butkevičiaus dėjimas pralaužė ledus ir komandai po spurto pavyko išsiveržti į priekį.
Svarbiu momentu iniciatyvos ėmėsi komandos kapitonas Edgaras Ulanovas, kuris mače pelnė 15 taškų (6/8 dvit., 1/4 trit.), atkovojo 6 kamuolius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus.
„Bėgom ir klaidų padarėme, nors žinojome, kad prieš tokią komandą susikursime begalę gerų situacijų, metimų. Tas forsavimas kažkiek išmušė iš vėžių ypač antrame kėlinyje. Vėliau gale rungtynių atsirinkome gerai, kur atakuoti, nežmoniško kovingumo dėka“, – strigusį žaidimą aptarė krepšininkas.
„Susitvarkėme kažkiek ir atkovotus kamuolius, nes „Crvena Zvezda“ šiemet gerai dėl jų kovoja ir šiandien daug jų atkovojo. Patys šaltakraujiškai sumetėme tuos metimus gale, kurie ir nulėmė pergalę“, – tęsė jis.
Po rungtynių su žurnalistais bendravęs E. Ulanovas papasakojo pergalės priežastis, kokį veidą šiame sezone demonstruoja Kauno komanda ir ką davė sustabdytas Rokas Giedraitis.
Pirmoje pusėje bandėte žaisti per 4 ir 5 numerius, o gale prie sėkmės atvedė žaidimas per varžovų gynėjus ypač Milošą Teodosičių. Čia ir buvo tokie pokyčiai, kurie nulėmė pergalę?
Taip. Turėjome momentų, kur reikėjo atakuoti, pritraukus pagalbos išsimėtyti gerai perdavimus. Pasikartosiu, bet reikėjo neforsuoti, ne iš pirmos situacijos, o iš antros ar trečios.
Matėme, kad ir Brady pagaliau sulaukė savo progos gale, nes buvo gerai įžaistas kamuolys, o pradžioje, kai forsavome, buvo daug neparuoštų metimų ir buvome ne ritme, o „Crvena Zvezda“ tuo ir naudojosi.
Jie yra labai patyrusi komanda. Nepaisant to, kad mums pradžia labai gerai susiklostė, tačiau jie visiškai į tai nesureagavo, sugrįžo ir netgi persvėrė rezultatą. Būtent žaidimas po krepšiu ir buvo labai svarbus, kuris ir atrišo tuos tritaškius gale.
Treneris sakė, kad A. Butkevičiaus dėjimas buvo tas žadintuvo signalas visai komandai, visai arenai. Kaip patiko tas dėjimas? Ar tai vienas geriausių jo karjeros momentų?
Nežinau, gal dar bus geresnių (šypsosi). Ilgas dar sezonas, sulauksime visko daug. Man tie epizodai nė kiek nesvarbūs, svarbiausia, kad laimėjome šiandien tas labai sunkias rungtynes, turime antrą pergalę.
Kas svarbiausia dabar, kad po dviejų pergalių suprastume, jog nežaidžiame tobulai, nežaidžiame gerai, bet laimime rungtynes. Yra, kur tobulėti, turime nenustoti dirbti prie šito beprotiško tvarkaraščio, kuris laukia mūsų.
Praeitame sezone daug rungtynių pabaigų buvo žaista per tave, per Keenaną Evansą, o dabar įsitraukė ir kiti. Ar tai parodo kitokį „Žalgirio“ veidą, kad imasi iniciatyvos ir daugiau žmonių?
Ne visada tie žmonės, kuriais žaidžiama, turi ir užbaigti ataką. Svarbiausia yra ta atakos pradžia. Jeigu ji paruošta, gali sukurti ne tik sau, bet ir kitiems progas.
Gale prie lygaus rezultato, ypač Eurolygoje, gali nusverti į bet kurią pusę tą rezultatą. Galbūt 1 proc. daugiau į mūsų, jei žaidi namuose, prie to palaikymo, kuris buvo fantastiškas. Už kovingumą dešimt balų ir buvome verti, džiaugiuosi už komandą.
Kiek pasiilgai sugrįžimo Eurolygos į „Žalgirio“ areną?
Laukiau labai, bet su neramumu. Žaidimas pastaruoju metu ir Lietuvos lygoje nėra labai geras, tuo pačiu ir Eurolygoje prie tokių varžovų turime būti geresni. Laukiau su neramumu, bet buvau labai pasiilgęs šios atmosferos.
Kokioje situacijoje turi atsidurti komanda, kad užsikurtų beprotiškas kovingumas?
Kiekvienam asmeniškai pagal situaciją. Vienas gali įsijungti po nepataikymo, kitas – po pražangos, kitas tada, kai mažai žaidžia. Reikia kiekvieno klausti atskirai.
Suprantame, kad rungtynės yra 40 min. ir jos susideda iš daug dalykų – taktiniai, psichologiniai, dar kažkokie. Dvylika skirtingų galvų mūsų komandoje ir trenerių štabas, kuris gal dar kitaip mato.
Atranda treneriai penketą, kuris tai dienai yra geriausiai nusiteikęs, kovoja dėl komandos, o tada būna rezultatas.
B. Manekas antrose rungtynėse iš eilės startuoja sunkiau, bet antroje pusėje padaro savo darbą. Kiek pavyko pažinti jį per šitą trumpą laiką?
Turime suprasti, kad jam reikia patirties. Jis nėra žaidęs Eurolygoje, gal kažkiek jam ir nelengva, o kuo toliau bus tik sunkiau. Atims iš jo laisvus metimus, nebus laisvas 80 proc., per grubias klaidas galės jį atlaisvinti.
Eurolygoje taip yra, jam niekas neduos laisvų metimų, tai čia turi pasistengti visa komanda, kad sukurtume tas progas įžaidus kamuolį dar geriau.
Pirmoje pusėje mes jo nesuradome, nors turėti aikštelėje žaidėją, kuris gali bausti, tikrai yra prabanga. Žiūrint į jį, tai jam reikia patirties, o tokios rungtynės yra tikrai gera paskata.
K. Maksvytis juokavo, kad šios rungtynės buvo tokios, kaip su Mažeikių ekipa. Ko reikia, kad būtų daugiau ramybės tiek čia, tiek LKL?
Daugiau patirties ir geriau kontroliuoti rungtynių ritmą. Eurolygoje labai svarbu didžiulė patirtis, daug talento puolime pas varžovus. Pas mus, kaip ir kiekvienais metais, to talento bus mažiau, mes turime su tuo susitaikyti, bet turime dėl visų, ypač sirgalių, surasti būdų kaip kitaip laimėti tas rungtynes.
Kaip pavyko sustabdyti Roką Giedraitį?
Sustabdžius jį tikrai palengvėja raktas į pergalę, nes jis yra labai svarbus jų komandoje. Visą pasiruošimo sezoną ir ypač oficialiose rungtynėse jis rodo gerą formą, puikiai jį randa komandos draugai. Jis toks žaidėjas, kuris prie šito trenerio labai gerai tinka ir Rokui didžiausios sėkmės, tikėkimės, kad be traumų.
Ar galėjo būti jaudulys?
Kiekvienas gyvename ir mokomės iš patirties (šypsosi).
