Ar balsavote televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“ mylimiausių rinkimuose, kur rinkti jau šešerius metus filmuojamos muilo operos patys pačiausi aktoriai? Tikrai nebalsavote? Tai koks jūs lietuvis (-ė), jei praleidote tokią neįtikėtinai dėkingą progą... Ypač artėjant Valentino dienai. Kas pas jus smegeninėje, jei atsiribojate nuo šio kultinio serialo herojų? O ar matėte visas „Radži ieško žmonos“ laidas, ar visgi praleidote bent kelias? Jei taip, sveikinu. Jūs nė velnio nenutuokiate apie tai, kas Lietuvoje yra svarbu. Jau nebeklausiu, ar kasdien žiūrite TV laidas, kuriose asocialūs kaimiečiai pasakoja savo meilės istorijas, o nelaimingi kumečiai dalijasi tėviškę, paliktą tik vienam iš keturių velionio vaikų. Dievaži, tuomet esate verti tik Ispanijos pomidorų plantacijų arba maždaug 10 000 litų algos Norvegijoje. Jums čia tikrai nėra ką veikti, nes nesuprantate Lietuvos gyvenimo. Užuojauta jums. Net vienas geriausių Baltijos šalyse kardiochirurgų, profesorius Rimantas Benetis bėga iš tokios šalies į kur kas „labiau išsilavinusį“ ir pažengusį Kazachstaną, mat Lietuvoje nebėra kas veikti, o tokių žmonių čia niekas nesupranta.
Žinoma, jūs irgi galite rinktis. Galite perjungti TV kanalą, nedalyvauti radijo laidų skelbiamose viktorinose, kur galėjote laimėti vienkartinius marškinėlius arba 2013 metų kalendorių, praėjus trims mėnesiams nuo Naujųjų metų. Kaip sakoma: „Jūsų teisė rinktis“. Jūs galite pagalvoti, kad jums su tokia Lietuva ne pakeliui ir pradėsite pats domėtis, ką jums skaityti, žiūrėti ir klausytis. Tuomet jūs niekada nebeįjungsite jokio Lietuvos TV kanalo ir niekada nebepirksite „Vakaro žinių“, jūs niekada nesiųsite SMS už kažkokios šokių laidos dešimtuko favoritą arba nevykėlį. Jūs neišlaidausite niekams, nes tokiems dalykams gaila ir pinigų, ir laiko. Galiausiai, jūs nesižavėsite Mantu Petruškevičiumi, jo minčių vingiais ir neieškosite informacijos, kokį apatinį trikotažą perka Mia. Jūs nenorėsite tapti tuštybės dalimi, nes kaip iš geriausiųjų iškyla geriausi, taip ir iš tuštukų tampama tuštukais. Žinoma, galima ginčytis, girdi, taip Lietuva pramogauja, bet mano giliu įsitikinimu, taip mūsų žmonės bukinami kaip sovietmečiu buvo aukštinamas pasakos herojus Jemelia, apkirptas „bliudeliu“, sėdintis ant krosnies ir siekęs kažką įrodyti pasauliui...
Profesorius R. Benetis išvyksta į Kazachstaną. Įdomu, kiek iš jūsų ir ką girdėjo apie šią šalį. Kas mus sieja su šia didele valstybe – politiniai, o gal stiprūs ekonominiai ryšiai, o gal naudotų automobilių karavanai? Ar žinote, kad ši šalis iki šiol dėkinga Lietuvai už vieną žmogų? Ne, tikrai ne už R. Benetį. Ši šalis dėkinga už Marytę Bižytę. Paprastą Lietuvos moterį, kuri 1959 metų rugpjūtį Kazachstano Rudnio mieste išgelbėjo nuo žūties dviejų mergaičių gyvybes, spėjusi 3-4 metų mažyles nustumti į šalikelę, bet pati neišvengė sunkvežimio ratų. Dar ir šiandien Rudnio miesto skvere nuo 1968 metų stovi paminklas lietuvaitei, o jos vardu pavadinta mokykla. Jei apie tai nežinojote, padėkokite radžiams, petruškevičiams, šokėjams ir dainininkams. Aišku, šios moters neįmanoma lyginti su turtą besidalinančiais kumečiais. Galbūt apie Kazachstaną mes išgirsime tuomet, kai prof. R. Benetis įsikurs toje šalyje ir vieną dieną, vienai TV laidai pasakos, apie kazachų keistumus, jų begalinę meilę „Mercedes“ automobiliams ir doleriams. Todėl svarbiausia, kad visuomet laikytumėte įjungęs televizorių. Priešingu atveju galite ir nepamatyti laidos apie M. Bižyutę, o tada beliks kaltinti tik save.
