„Tik nerašykite, kas vyksta, nes vaikai pakiša mums laikraščius po nosimi, kaip įrodymą, jog yra nebaudžiami“, - kalbėdama apie nevaldomą paauglių agresiją prašė vienų uostamiesčio globos namų vadovė. Tačiau tyčiotis iš suaugusiųjų ir aiškinti savo teises nepilnamečiai nuo šiol turėtų atsargiau.
Pareigas, kurias nebaudžiami, siautėjantys jaunuoliai jau buvo pamiršę, jiems primins naujas įstatymas.
Absurdiškos situacijos
Nors su vaikų agresija bei išpuoliais susiduria kone visos švietimo įstaigos, ypač skaudžiai šią problemą pajunta globos namai.
Kartais, bandydami vaduotis iš uždaro rato, šių įstaigų specialistai patenka net į tragikomiškas situacijas.
Pavyzdžiui, vieno iš auklėtinių apspjaudyta ir iškoneveikta globos namų darbuotoja kreipėsi pagalbos į policiją. Po tyrimo iš teisėsaugininkų atėjo nurodymas susimokėti 100 litų baudą, mat pagal galiojantį įstatymą už nepilnamečio iki 12 metų elgesį atsako jo globėjai, šiuo atveju - globos namai.
„Ne visi mūsų vaikai kelia rūpestį, tačiau vien faktas, kad jie auga ne su tėvais, kalba apie tai, jog pas mus patenka labiau pažeidžiami, jautresni ir piktesni. Išpuoliai prieš mus - kasdienybė, o gintis neturime kuo, nes visi teisės aktai draudžia bausti, net balsą pakelti. Policija negali padėti. Atvirkščiai, būna taip, kad kreipdamiesi pagalbos, sulaukiame papeikimų ar įspėjimų už nepriežiūrą. Visa Europa išaukštino vaikų teises, tačiau apie tai, kad suaugusieji dėl tokių įstatymų patiria psichologinį smurtą ir patyčias, garsiai nekalbama“, - kalbėjo uostamiesčio globos namų „Rytas“ direktorę pavaduojanti Edita Navickienė.
Burnos užsiūtos, rankos surištos
Apie piktybiškus nepilnamečių poelgius dienraščiui kalbėjo ne vienų globos namų darbuotojos. Išvestos iš kantrybės, įskaudintos moterys dažnai braukia ašaras pasislėpusios - silpnumas vaikų akivaizdoje gali brangiai kainuoti.
„Trimetis bamblys, paragintas netriukšmauti, auklėtoją išvadina „durne“, šypsosi į akis ir toliau daro savo. Vienas nuolat pabėga ir vagiliauja, kitas tuštinasi ant stalo. Visais atvejais ieškome išeičių - susirenka kolektyvas ir svarsto, ką daryti. Bandome riboti jiems kišenpinigius, laisvalaikį, neleidžiame į vasaros stovyklas ir, žinoma, - kalbamės, kalbamės, kalbamės. Aš - ne už fizines bausmes, tačiau būna situacijų, kad net ir savo tikram vaikui pliaukšteliu per sėdynę, o čia tik pabandyk riboti jo laisvę - į akis rėžia, kad eis skųstis „vaikų teisėms“. Yra ir „etatinių“, kurie pas Aurylienę (Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė. - Aut. past.) lankosi periodiškai, skundžiasi dėl kiekvieno konflikto“, - nuoskaudą liejo kitų uostamiesčio globos namų darbuotoja.
Ji pasakojo, kad dėl vyresniųjų vaikų patyčių šiose įstaigose - didelė socialinių darbuotojų ir psichologų kaita. Paauglių laisvė taip suvešėjo, jog šie drįsta žeminti net įstaigų direktorius.
Tėvų kontrolė privaloma
Klaipėdos Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Dumčius mano, jog problema ritasi į prarają, nes suaugusieji pasirinko patogų būdą - tylėti ir užmerkti akis.
„Ryte arba dieną paaugliai su kuprinėmis laisvai vaikštinėja po didžiuosius prekybos centrus. Juos mato apsauga, policijos pareigūnai, tačiau nieko nedaro. Žinoma, jie nevagia, nedrumsčia viešosios tvarkos, bet juk tuo metu vaikai privalo būti pamokose. Niekas nė piršto nepajudina, kad informuotų mus, tėvus. Nuo mažų darbų prasideda dideli, ir suaugusieji tą puikai žino, bet atsakomybės purtosi“, - įžvalgomis dalijosi V. Dumčius.
Abejingumą jis pastebi ir policijos pareigūnų darbe bei „popieriniuose“ įstatymuose, prasilenkiančiuose su gyvenimu.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas padarė nusikaltimą mokykloje, direktoriaus teigimu, tyrimas vyksta keletą mėnesių. Per šį laiką visi būna spėję užmiršti apie įvykį, o tyrimų išvadose dažnai rašoma, jog nenustatyta nusikaltimo sudėties arba tėvams skiriama bauda, siekianti vos 40 Lt.
Dėl galiojančio duomenų apsaugos įstatymo vingrybių mokyklos negauna informacijos apie moksleivių „žygdarbius“ už įstaigos durų, o taip neturėtų būti, - mano V. Dumčius.
Mokyklos vadovas įsitikinęs, kad pažaboti nepilnamečių nusikalstamumą įmanoma tik kontroliuojant jų gimdytojus.
„Už viešosios tvarkos taisyklių pažeidimus baudą surašo iškart, o štai dėl akivaizdžių vaikų vagysčių tąso kelias savaites - kodėl negali iškart kviesti tėvų, bausti? Arba kad ir ypač dažnas vagysčių objektas - mobilieji telefonai. Su jais nė vienoje Prancūzijos mokykloje vaikai į pamokas neįleidžiami - toks ten priimtas įstatymas, o pas mus patys tėvai įsigudrina skambinti pamokų metu ir klausti, ką pietų paruošti“, - pasakojo V. Dumčius.
Priemonių yra
Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) viršininkė Gražina Aurylienė nustebo sužinojusi, jog nė vienas dienraščio pokalbininkas neužsiminė apie naują įstatymą, kuriuo valstybė tikisi užlopyti gilėjančią prarają tarp suaugusiųjų ir nepilnamečių.
Nuo šių metų įsigaliojo Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, kurio tikslas - „sukurti sąlygas vaiko, turinčio elgesio sutrikimų, poreikius atitinkančią, socializacijai, ugdymui pritaikytą minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą“. Ji, rašoma įstatyme, padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas.
Paprasčiau tariant, nuo šiol ne kartą į teisėsaugos akiratį patekusių, chuliganiškais išpuoliais garsėjančių vaikų elgesį kiekvienoje savivaldybėje svarstys specialiai tam reikalui sudaryta komisija.
Minimalios priežiūros priemonės, kurios bus taikomos pagal įstatymą, - tai griežtas įpareigojimas lankyti mokyklą, esant būtinybei, - specialistų konsultacijas, neformalaus ugdymo užsiėmimus.
Po kurio laiko ta pati komisija peržiūri, ar vaikas įsipareigojimus vykdė. Kraštutiniu atveju bus taikomos „vidutinės priežiūros priemonės“ - vaikas bus siunčiamas į vadinamąją koloniją - socializacijos centrą, tačiau tik tuomet, jei komisija gaus teismo sutikimą.
Nuo kovo mėnesio Klaipėdos savivaldybėje suburta darbo grupė jau svarstė 11 paauglių piktybiško elgesio atvejų.
Per šį laikotarpį dar nė vienas neišsiųstas į socializacijos centrą. Priežastys dvi - vienu atveju suėjo senaties terminas ir paauglys užaugo, kitu - Klaipėdos apskrityje dar nėra nepilnamečių kolonijų, tad juos tektų vežti į Vilnių.
Šiomis dienomis komisija, kurią sudaro VTAT, Savivaldybės, švietimo įstaigų, teisėsaugos specialistai, ketina rinktis į posėdį ir peržiūrėti bylas.
Įsteigė etatą
Tam, kad šis įstatymas būtų pritaikytas gyvenimui, Klaipėdos savivaldybė įsteigė etatą. Kol kas jis laisvas, tačiau jį užimsiančio valdininko laukia rūpesčių lavina.
Šiuo metu komisijos darbą administruojanti Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė pabrėžė, jog minėtas įstatymas gali būti taikomas tik paskutiniu atveju, kai mokykla yra išnaudojusi visas švietimo pagalbos teikimo galimybes.
„Vaiko agresijos ir polinkio į nusikaltimus priežastys visuomet kažkur slypi, dažniausiai - šeimoje. Komisija veikia neseniai, tačiau jau aiškiai matyti, kas vyksta. Beveik visi nepilnamečiai yra itin jautraus amžiaus - 14-16 metų paaugliai. Beveik visi - iš nepilnų šeimų, globos įstaigų. Kai kuriems vaikus į svarstymus atlydėjusiems tėvams patiems reikia psichologų konsultacijų, tačiau tą, vadovaujantis įstatymu, galime tik rekomenduoti“, - pastebėjimais dalijosi V. Kazakauskienė.
Ypač ją nustebino vieno nepilnamečio, kurį siūlyta išvežti į socializacijos namus, istorija.
Keturiolikmetis dalyvavo vykdant žiaurią žmogžudystę - buvo stebėtojas. Kol buvo nagrinėjama byla, praėjo dveji metai ir ketinimų siųsti klaipėdietį į koloniją atsisakyta. Mokykla apie mokinio nusikaltimą nieko nežinojo, atsiųstoje charakteristikoje - vien pagyros ir nė žodžio apie blogą elgesį.
Komisijos veikla, anot pokalbininkės, jau davė teigiamų rezultatų. Buvo nuspręsta išardyti vieną agresyvių paauglių grupę perkeliant vaikus į skirtingas mokyklas.
„Iš mokyklų atėjo atsakymas, kad likę po vieną jie problemų nekelia“, - tvirtino V. Kazakauskienė.
Įstatymo raidė
• Vaikai į socializacijos centrus galės būti siunčiami, jei padarys nusikaltimą, tačiau jam nebus sukakęs baudžiamosios atsakomybės amžius, taip pat vaikai, kurie nuolat daro administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas arba kurių elgesys daro žalą bei kelia pavojų aplinkiniams, bei tie, kurie nelanko mokyklos.
• Socializacijos centruose vaikams, turintiems elgesio sutrikimų, bus teikiama kvalifikuota socialinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė, informacinė arba kita pagalba.
• Įstatymu siekiama, kad centruose būtų sudaromos vaikui palankios socializacijos ir ugdymosi sąlygos, diegiamos žmogiškosios vertybės, ugdomi asmenybės tapatumo ir priklausymo bendruomenei jausmai, atsakomybės už savo poelgius supratimas, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, taip pat stiprinami vaiko ryšiai su jo vystymuisi palankia aplinka.
Vaida JUTKONĖ
