„Patys pirmieji šios ligos požymiai galimi jau paauglystėje, kuomet mergaitės patiria stiprų skausmą mėnesinių metu. Nuo pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo iki endometriozės diagnozės nustatymo vidutiniškai praeina 7-12 metų. Ilgainiui židinių daugėja ir išryškėja du pagrindiniai simptomai – skausmas bei nevaisingumas. Skausmo stiprumo pojūtis ne visada koreliuoja su realia endometriozės pažeidimų stadija, pastaroji nustatoma tik diagnostiniais arba gydymo tikslais atliekamos operacijos metu. Be to, dalis moterų skausmo gali ir visai nejausti“, – pasakoja gydytoja.
Ligos įtaka lytiniams santykiams
Klasikinis endometriozės apibrėžimas – liga, kuria susergama, kai į gimdos gleivinę panašus audinys tarpsta už gimdos ertmės ribų. Šie pakitę židiniai cikliškai reaguoja į hormonų pokyčius – didėja, veši ir menstruacijų metu kraujuoja, tačiau priešingai nei gimdos gleivinė, neturi kaip iškraujuoti į išorę. Būtent dėl šios priežasties formuojasi cistos,užpildytos krauju, sąaugos ir ilgainiui išryškėja simptomai.
„Tokiais atvejais pacientės įprastai skundžiasi skausmingomis mėnesinėmis, skausmingais lytiniais santykiais, lėtiniais skausmais dubens srityje, besitęsiančiais ištisai, net 6 mėn. ar ilgiau. Dažnai jaučia skausmą ovuliacijos metu, vargina tepimai rudos spalvos išskyromis prieš ir po mėnesinių. Taip pat galimas skausmas šlapinantis ar tuštinantis.
Dažnai dėl patiriamo skausmo net pradedama vengti lytinių santykių. Besikartojantys skausminiai epizodai kartais pereina į ištisinį nenutrūkstantį skausmą, o tai ne tik fiziškai sekina moteris, bet ir sukelia nuolatinį nuovargį, trikdo kasdieninę veiklą bei socialinį gyvenimą“, – tvirtina ginekologė Ingrida Jackūnienė.
Pašnekovė įvardina, kad varginantis skausmas apima tiek daug skirtingų skausmingų organų dėl to, jog židiniai gali būti randami daugelyje kūno vietų. Dažniausiai yra pažeidžiami mažojo dubens organai ir pilvaplėvė (kiaušidės, kiaušintakiai, išorinis gimdos paviršius, gimdos raumuo). Visgi, galimos ir kitos endometriozės formos, kaip gimdos kaklelio, makšties, šlapimtakio, šlapimo pūslės ar žarnyno. Retai, tačiau endometriozės židiniai gali išplisti net už pilvo ertmės ribų, pavyzdžiui, smegenyse, plaučiuose, po cezario pjūvio operacijos rando srityje.
Ligos gydymo būdai skirtingi
Net neturint nusiskundimų, kartą per metus moterims patartina apsilankyti pas ginekologą profilaktinei konsultacijai. Be to, dažnai endometriozės įtarimui ginekologui pakanka išsamaus pokalbio su paciente, ginekologinės apžiūros bei ultragarsinio tyrimo.
Kalbant apie ligos gydymo būdus, akušerė ginekologė Ingrida Jackūnienė pabrėžia, jog skausmus sukelianti endometriozė yra lėtinė, progresuojanti ir atsinaujinanti būklė, todėl tai reikalauja nuolatinio gydymo. Taip pat būdai, kaip ligą bus pasirenkama gydyti, priklauso nuo dominuojančių simptomų, ligos išplitimo stadijos, moters amžiaus bei pastojimo planų.
„Jei pacientė nepageidauja pastoti, dubens skausmą, skausmingas menstruacijas, susijusias su įtariama endometrioze, gydome skiriant hormoninius preparatus. Kartu skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jeigu dominuoja simptomai, susiję su gimdos raumens endometrioze, tam puikiai tinka hormoninė gimdos spiralė.
Kitais atvejais, kada moterims medikamentinis gydymas neefektyvus ar randama ginekologinė patologija, reikalaujanti operacinio gydymo, be abejo, atliekama operacija. Taip pat po jos visais atvejais, išskyrus planuojamą nėštumą, tęsiamas ir hormoninis gydymas“, – aiškina specialistė.
Endometriozę itin teigiamai veikia nėštumas, kadangi tiek nėštumo, tiek žindymo laikotarpiu moters organizme sumažėja estrogenų kiekis, o tai sustabdo endometriozės vystymąsi. Deja, atsistačius įprastai hormonų pusiausvyrai, liga vėl pradeda progresuoti. Moterims, kurioms nepavyksta pastoti dėl endometriozės (20-40 proc.), nevaisingumas koreguojamas chirurginio gydymo ar pagalbinių apvaisinimo procedūrų pagalba.
