Konstitucija įpareigoja, Prezidentė perskaito. Kai kas kažką supranta.
„Kažką“ reiškia nežinia ką. Politiniai tekstai kaip ir poezija gali būti daugiaprasmiai. Netgi beprasmiai.
Sovietmečiu komunistų partijos suvažiavimai būdavo svarbūs įvykiai. Ne vienas „homo sovieticus“ įdėmiai klausydavo partijos vadų pranešimų – ne todėl, kad labai įdomu, o todėl, kad prireikdavo citatoms. Tačiau ūkio ir visuomenės raidos atžvilgiu tie kalbėjimai būdavo gana beprasmiai. Nežinai konteksto – nieko nesuprasi.
Pavyzdžiui, jei nežinai, kodėl iš parduotuvių išnyko beveik viskas, kas iš kviečių padaryta, – prie Nikitos Chruščiovo būta ir tokio deficito, – nesuprasi, ką reiškia audringi plojimai kompartijos vadui šnekant apie kukurūzus.
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, perskaitytas 2012 m. birželio 7 d., į sovietmečio šulų tekstus panašus tuo, kad nežinant Lietuvos reikalų beveik negalima suprasti, apie ką šnekama. O ir žinant aplinkybes vietomis aišku tiktai kažkas – t. y. nežinia kas.
Tačiau pranešimas trumpas – vadinasi, žanras vystosi: tada kalbėdavo valandomis, dabar užtenka pusvalandžio.
Atkreipiau dėmesį į Prezidentės pranešimo vietas, skirtas užsienio politikai. Ieškant prasmės išspaudų tirštuose tekstuose galioja taisyklė: viskas, kas pasakyta, gali būti nukreipta prieš kalbėtoją.
Pavyzdžiui, Prezidentė pasakė: „Besikeičianti geopolitinė situacija ir šalies interesai reikalauja kūrybiškos užsienio politikos ir išmaniosios diplomatijos. Prioritetą teikiu ne ceremoniniams susitikimams ar iškilmingoms deklaracijoms, bet konstruktyviam dialogui ir vertybiniam interesų derinimui. Iš Lietuvos diplomatų tikiuosi indėlio būtent į tokią užsienio politiką".
Atrodo, viskas aišku. Tokią vietą galima ir pramiegoti, neatsistoti, nepaploti. Tačiau pradėjus galvoti aiškumo mažėja. Klausimas: o kada nereikėjo kūrybiškos užsienio politikos? Kitas klausimas: ką reiškia „išmanioji diplomatija"? Ar tai diplomatija naudojant išmaniąsias ryšio priemones ir programas?
Gal Prezidentė galėtų daugiau papasakoti apie savo pasiekimus „išmaniojoje diplomatijoje"? Gal ji dieną naktį „Skype“ pagalba bendrauja su JAV ir Lenkijos prezidentais – palaiko konstruktyvų dialogą ir derina vertybinius interesus?
Aišku, kad po tokio bendravimo nebūtina lakstyti į susitikimus su užsienio valstybių vadovais. Daugiau papasakojusi apie savo išmanumą šioje srityje, Prezidentė išsklaidytų įtarimą, kad ji nėra dažna viešnia ceremoniniuose susitikimuose, kadangi prieš tai nebūta konstruktyvaus darbo.
Kita Prezidentės mintis: „Bendradarbiavimas unikaliame Šiaurės ir Baltijos šalių regione – galimybė įgyti patirties ir dar geriau ginti mūsų žmonių interesus Europoje. Sutarkime nepamesti šios krypties“.
Ar galima tam prieštarauti? Tačiau šį balandį planuotas Šiaurės ir Baltijos šalių viršūnių susitikimas Vilniuje neįvyko. Nors kvietimai valstybių vadovams buvo išsiuntinėti dar pernai, ir kovo mėn. Prezidentė kai ką kvietė pakartotinai, apie neįvyksiantį susitikimą prezidentūra pranešė likus gal dešimt dienų iki numatytos datos. Boikotas? Lietuvos prezidentė – nelankytinas asmuo?
Nieko nesuprasi. Bet gal ir nereikia.
