Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau ne kartą sulaukia dėmesio. Ant šios pasaulinės organizacijos atstovų Lietuvoje vėl krinta neskaidrumo šešėlis. „Ekonomika.lt“ šaltiniai teigė, kad tai – uždara, netobulėjanti ir suaukotų pinigų kelius slepianti organizacija. Buvę ir esami darbuotojai prakalbo, kad daugelį metų labdaros rūbai buvo ir yra slaptas nemenkas šios organizacijos uždarbis.
L. Alesionka pasitraukė
Buvęs Seimo narys, dabar Vyriausybės atstovas Leonas Alesionka 1997– 1998 metais visuomeniniais pagrindais ėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Anykščių skyriaus valdybos pirmininko pareigas.
„Ilgai neužsibuvau. Kadangi pats esu gydytojas, man buvo nepriimtini dalykai, kurie ten pradėjo dėtis. Daiktai, aukos, labdaros – viskas buvo daroma nesąžiningai“, – tvirtino L. Alesionka.
Garsiai nekalbėjo
Anot L. Alesionkos, visi suprato, kas tada vyko, tik niekas apie tai nekalbėjo garsiai.
„Prie mūsų centro buvo įrengta parduotuvė ir, tarkime, jūs į ją užeinate ir „aukojate“ – už džinsus gal šiek tiek mažiau nei tikroje parduotuvėje – 50 litų, o gal 60, – pasakojo L. Alesionka. – Čekio neduoda. O paskui kiek nori, tiek rodo pinigų aukojimo dėžutėje. Jei pasako, kad trūksta, tada parodo daugiau. Tais laikais labdaroje būdavo tokių dalykų, kurių net parduotuvėse negalėdavai nusipirkti – kailinių, sieninių dažų, sidabruotų stalo įrankių, kompiuterių, kostiumų, patalynės komplektų, vilnonių pledų. Pusė anykštėnų namų išdažyta labdariniais dažais. Visi suprato, kad tuos daiktus perka.“
Santykiai atvėso
L. Alesionka prisiminė, kad tuo metu vežant ir renkant labdarą iš Vokietijos labai pagelbėjo Vokietijoje gyvenantys lietuviai.
„Švedai viską siųsdavo supakuotais siuntiniais, o vokiečiai patys viską atveždavo vilkikais, – gražius santykius prisiminė L. Alesionka. – Tačiau Anykščių spaudai pradėjus rašyti, kaip labdara pardavinėjama, matyt, lietuviai viską vokiečiams perdavė ir santykiai greitai atvėso, jie beveik nustojo pas mus važinėti.“
Juodino merą
L. Alesionkai kelionėse į Vokietiją teko ir nemokančiai anglų kalbos Anykščių skyriaus vadovei versti bei graudinti susirinkusiuosius.
„Kartais turėdavau sustoti ir skyriaus vadovei pasakyti, kad tokio melo neversiu. Ji juodindavo Anykščių merą, pasakodavo, kaip viskas blogai. Vokiečiai kartais apsiverkdavo, – prisiminė L. Alesionka. – Gal tik kelios šeimos gyveno taip, kaip buvo piešiama. Tokioms dažnai „nuo savo pečių“ koks darbuotojas nusiimdavo kailinius ir garsiai reklamuodavosi, kaip padeda. Nors tie kailiniai buvo ir taip iš labdaros žmogui skirti. Būdavo, ir kokią vestuvinę suknelę nuotakai viešai veždavo.“
Kitokia praktika
Pašnekovas prisiminė, kad pasaulio praktikoje dažnai renkamos aukos, kai kur, pavyzdžiui, Švedijoje baldai net parduodami. Tačiau gauti pinigai aiškiai užfiksuojami ir toliau naudojami organizacijos veiklai gerinti.
„Po atlikto tyrimo ir išvadų paaiškėjo, kad taip elgtis, kaip buvo elgiamasi, negalima, įstatymai pažeidžiami, – pasakojo L. Alesionka. – Tačiau viskas nutilo. Kai dar buvau Seimo narys, prieš ateidamas į Raudonąjį Kryžių pats buvau už tai, kad valstybė skirtų milijoną organizacijai kas metus. Nes organizacija daro ir gražių dalykų. Deja, Lietuvoje Raudonasis Kryžius nerodo, kaip panaudoja tas lėšas, ir tai jau turėtų būti Valstybės kontrolės, Ekonominės policijos reikalas. Juk ne 10 litų davė.“
Negrįžtų
Anot L. Alesionkos, nieko blogo rinkti, jei gauti pinigai fiksuojami, surašomi. Tada aišku, kiek surinkta lėšų, ir jas galima panaudoti skaidriai.
„Tačiau į tokį Raudonąjį Kryžių, kokiame tada atsidūriau, nebegrįšiu,“ – teigė L. Alesionka.
Vežė kyšį?
Prisistatyti nepanoręs „Ekonomika.lt“ šaltinis sakė, kad per daugybę darbo metų organizacijoje užtektinai matė visko.
„Vienas žmogus už 500 litų turi būti buhalteriu, kūriku ir senelių prižiūrėtoju. Kai man dar užkrovė pardavinėti drabužius, atsisakiau, – pasakojo pašnekovas. – Bet kiekvieną kartą norėdamas gauti labdaros drabužių skyriui turėdavau vežti generalinei sekretorei Gražinai Jevgrafovienei kyšį. Paties alga maža, tad prašydavau šeimos, gyvenančios užsienyje, tam duoti pinigų, O jie ima ir tiesiog be aparato prekiauja šalpos skyriuose, prieš tai dar patys sau išsirenka. Kiti bijo ir tyli. Vien iš tų labdaros drabužių, pasakoja, būna chalatų, viešbučių reikmenų, naujausių rankšluosčių. Akyse nesu matęs tokių dalykų. Užuot ką nors davę, dar skyriams skolas priskaičiuoja, rengia didžiulius vakarėlius.“
Kalbantis buvo prisiminta dar viena istorija: pašnekovas teigė nematęs ataskaitos, kur buvo panaudota Švėkšnoje gaisruose nukentėjusiems žmonėms skirta piniginė auka, nes žadėti namukai neišdygo.
Nepardavinėja?
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė G. Jevgrafovienė tvirtino, kad drabužiai vadinamuose šalpos skyriuose nepardavinėjami.
„Ne, tikrai nėra pardavinėjami, – dievagojosi G. Jevgrafovienė. – Pažiūrėkite, vien balti centai. Pas mus ateina žmonės ir pasiima. Bet kai kurie ateina ypač dažnai. Pradedame įtarti, kad galbūt jie drabužius perpardavinėja. Žmonių neprašome priverstinai už gautus drabužius paaukoti. Švedai, pavyzdžiui, savo šalpos skyriuose drabužius parduoda, nes organizacijai reikia išsilaikyti. Pati veikla kainuoja papildomai pinigų – juk reikia drabužius atsivežti, benzinas kainuoja.“
Generalinės sekretorės teigimu, šalpos skyriai yra ne visuose Raudonojo Kryžiaus padaliniuose, kiekvieno skyriaus darbuotojai gali rinktis, ar tokia veikla užsiimti.
„Labdaros drabužių gauna ne išrinktieji, bet turintieji bendradarbiavimo partnerių. Pavyzdžiui, neseniai Vilkaviškyje atvyko vokiečiai. Keturi konteineriai stovi Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje“, – teigė G. Jevgrafovienė.
Sulaukia spaudimo
Neseniai iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno skyriaus valdybos pirmininko sekretoriaus pareigų atleistas Henrikas Kupcikevičius sako, kad dėl kritikos organizacijai ir to, kaip ji tvarkosi su aukojamais drabužiais, sulaukiantis nemažo spaudimo.
„Jei gerai pamenu, jau 1997 metais buvo iškelta baudžiamoji byla dėl labdaros pajamų apskaitos nesąžiningumo, – prisiminė pašnekovas. – Padėtis iki šiol nepasikeitė. Kai tik atėjau į organizaciją, pasakiau, kad viską darysime sąžiningai ir teisėtai. Tai daug kam nepatiko. Nepaisė elementariausio Asociacijų įstatymo, kuris organizacijai turi būti lyg konstitucija. Po mano atleidimo ir valdybos atsistatydinimo net ir mūsų, Kauno skyriaus, puslapį, kuriame yra visi dokumentai, reikalavo uždaryti. Bet pasakiau, kad tai yra Kauno skyriaus veikla ir jei nepatinka – tai tegu duoda į teismą.“
Aukojantiesiems nepranešė
H. Kupcikevičių pykdo ir tai, kad labdarai sunešantys drabužių žmonės nėra informuojami, kad norintieji gauti jų atneštų drabužių turės už tai duoti pinigų.
„Jei, pavyzdžiui, labdarai pinigai renkami telefonu, telekomunikacijos kompanijos visada praneša, ar ims administracinį mokestį“, – teigia H. Kupcikevičius.
Aukų nepasiekė?
H. Kupcikevičius sako, kad iš visų klaidingų skaičių klaidingai pateiktas ir narių skaičius.
„Skelbiama, kad yra 3 tūkst., bet gerai, kad būtų bent koks 1 tūkst. – atskleidė H. Kupcikevičius. – Yra tik kokie 800. Nuo narių slepiamas darbuotojų skaičius, jų atlyginimai. Mes nieko nežinome. 2004–2005 metais nuo cunamio Indijos vandenyne nukentėjusiesiems buvo suaukota apie 2, 5 mln. litų. Niekas nežino ir jokios ataskaitos negavo, kur tie pinigai nukeliavo. Po to atsistatydino buhalteris, o sekretorė išvyko į Angliją. Tik internete radau skaičius, kad ministerijos, savivaldybės aukojo po 80–100 tūkst. litų.“
Už įstatus 30 tūkst.?
H. Kupcikevičius prisiminė ir jau pagarsėjusius organizacijos įstatus, priimtus 2010 metais.
„Visuotiniame narių susirinkime sakiau, kad jie nėra gerai parengti. Bet G. Jevgrafovienė pasakė, kad jie kainavo 30 tūkst. ir neva tai jau rodo, kad jie turi būti geri, – piktinosi H. Kupcikevičius. – Bet kai notaras jų nepatvirtino, be visuotinio narių suvažiavimo įstatus G. Jevgrafovienė vėl pakeitė. Per suvažiavimą būčiau paklausęs, ar nereikėtų tų 30 tūkst. litų už nekokybišką darbą atsiimti?“
Iškeltos bylos
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ žiniomis, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai šiuo metu iškeltos dvi baudžiamosios ir dvi civilinės bylos. Viena baudžiamoji byla organizacijai iškelta dėl dokumentų klastojimo, kita – dėl sukčiavimo stambiu mastu. Civilinė byla iškelta dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Nukentėjusieji kol kas susilaiko nuo komentarų dėl patiriamo spaudimo.
Tęsinį skaitykite kituose savaitraščio „Ekonomika.lt“ numeriuose.
FAKTAI:
• 1863 metais 16 valstybių atstovai patvirtino Raudonojo Kryžiaus baltame fone ženklą, kad būtų galima apsaugoti ir atskirti tuos, kurie teikia pagalbą sužeistiems kariams
• Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija įkurta 1919 metais sausio 12 d. Roko Šliūpo ir kitų medikų pastangomis
• Oficialiai teigiama, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija dabar vienija per 3 214 narių, iš jų yra 839 jaunimo nariai, priskaičiuojama 1 248 savanoriai.
