Šiukšlių verslas Lietuvoje apraizgytas painiais reikalavimais ir neskaidria kainodara.
Numestos nuorūkos sostinės Gedimino prospekte gali niekas nepastebėti. Vadinasi, niekas ir nenubaus. O namie pamėginkite primėtyti graužtukų ir saldainių popieriukų – gali kilti skandalas. Be to, namie visada atsiras kas nors, kas išneš šiukšles. O valstybėje daugelis triukšmauja, tačiau atliekų nuo to nemažėja.
„Atliekas turi tvarkyti kiekvienas, o tai mūsų šalyje tam tikra prasme yra naujovė. Žmogui keista, kad niekada nemokėjus už atliekų tvarkymą staiga turi už tai susimokėti“, – samprotavo Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė.
Akmenys konteineriuose
Kapstantis po šiukšlių temą teko aptikti beveik negirdėtą, tačiau plačiai paplitusį lietuvišką reiškinį. Protestuodami prieš dideles šiukšlių išvežimo kainas nemažai gyventojų į konteinerius verčia akmenis ir lapus.
Atliekų surinkimo įmonės taip lyg ir prikaupia reikiamo svorio, tačiau sąvartynai tokių šiukšlių nepriima ir pinigų už atvežtus akmenis, lapus nemoka. Vežiojamas nereikalingas krovinys, o naudos iš to jokios, kadangi įmonių nuostolius padengia gyventojai. Nebent akmenų mėtytojams malonu, kad atkeršijo.
Skuodo rajone gyvenanti 65-erių Genutė pasakojo, kad per metus iš menkutės pensijos jai tenka pakloti 130 litų už kas dvi savaites išvežamą 120 litrų talpos šiukšlių konteinerį. „Metame plastmasę, senus drabužius ir kita. Kad konteineris būtų pilnas, žmonės meta žolę, lapus, šieną. Nes kam mokėti, jei nieko neišveš?“ – samprotavo senolė.
Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Atliekų tvarkymo komisijos pirmininkas Bronius Baipšys portalui balsas.lt patvirtino, kad šiukšlių konteineriuose pasitaiko įvairių netinkamų daiktų: „To neturėtų būti, nes jeigu vežame tai, ko nereikėtų vežti, tai kainuoja mums patiems.“
Savivaldybės privalo padėti
Aplinkos apsaugos ministerijos atstovės R. Karnackaitės nuomone, ydinga savivaldybėse taikyti tokią apmokėjimo už atliekų tvarkymą praktiką, kuri neskatina rūšiuoti, nekalbant apie mokėjimo pranešimus už nesuteiktą paslaugą.
Pasak jos, sprendžiant atliekų tvarkymo organizavimo klausimus, savivaldybės privalo bendradarbiauti su vietos gyventojais. Tarkime, skleisti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą, organizuoti susitikimus iškilusiems klausimams aptarti.
„Neatsakingai elgiasi tos savivaldybės, kurios dėl prastai atliktų darbų kaltina gyventojus ar kitą instituciją“, – kritikavo R. Karnackaitė.
Ji atkreipė dėmesį ir į sunkią ekonominę padėtį: „Atliekų rūšiavimo ir jų paruošimo perdirbti problema iškilo sunkmečiu, kai antrinių žaliavų kainos smuko ir surinkti, rūšiuoti atliekas tapo nuostolinga.“
Monstrai monopolininkai
Gyventojai piktinasi didelėmis sąskaitomis už šiukšlių išvežimą, tačiau kainodara skendi paslaptyje. Vieno didžiausių šalyje komunalinių paslaugų koncerno ICOR (buvęs „Rubicon group“) padalinio „Ecoservice“ atstovai nesiteikė bendrauti su „Balsas.lt savaitės“ žurnalistais, kad paaiškintų kainų sudarymo principus.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė kritikavo Aplinkos ministeriją ir abejojo jos vadovų kompetentingumu ir gebėjimu vykdyti pavestas funkcijas.
„Manau, Aplinkos ministerija užėmė labai keistą poziciją. Man apskritai labai keistas toks jų įdiegtų regioninių atliekų surinkimo centrų sistemos gynimas. Tai monopolistinė sistema, kuri nesuinteresuota gerai veikti. Jų surenkami mokesčiai priklauso nuo atliekų kiekio, kurį jie pristato į sąvartynus, nuo „vartų mokesčio“. Mes nesukūrėme atliekų rūšiavimo, tačiau sukūrėme tokius monstrus“, – savo poziciją dėstė A. Stancikienė.
Antai Aplinkos ministerija teigia, kad atliekų perdirbama mažiau, negu jų susidaro, kadangi savivaldybės netinkamai organizuoja atliekų tvarkymą, ypač rūšiavimą, ir jo neskatina.
Rūšiavimas – lyg tamsus miškas
„Iki to mums dar labai toli“, – apie atliekų rūšiavimą kalbėjo bendrovės „Telšių keliai“ Skuodo padalinio vadovas Antanas Gedrimas. Pašnekovas pridūrė, kad nemažą šiukšlių išvežimo kainą lemia ir tai, kad arti nėra sąvartyno: „Mes, pavyzdžiui, vežame į Klaipėdą, o pirmyn ir atgal susidaro apie pusantro šimto kilometrų.“
Vyriausybė savivaldybėms pažadėjo kitąmet nupirkti dar daugiau nei 6 tūkst. antrinėms žaliavoms rinkti skirtų konteinerių, kurie bus pastatyti miestų gyvenamuosiuose rajonuose.
„Yra ir tokių, kurie paprašo rūšiavimo konteinerius išvežti, mat jie dvokia. Kas antras šalies gyventojas nė tų spalvotų konteinerių nėra matęs, nes tokia paslauga jiems neteikiama, o kas penktam atliekų surinkimas apskritai neprieinamas“, – nurodė Baltijos aplinkos forumo specialistė Vaida Pilibaitytė.
„Ne“ atliekų deginimui
Lietuvoje taip pat miglotai atrodo galimybė šiukšles panaudoti kaip kurą. Baiminamasi, kad į aplinką gali patekti nuodingų dūmų ir suodžių. Bendrovės „Senovė“ medicininių atliekų deginimo baro plėtros direktorė Rima Lesnikauskienė patikino, kad deginant šiukšles naudojami nepraleidžiantys teršalų daugiapakopiai filtrai.
„Žinote, kai šiukšlės dega tūkstančio laipsnių temperatūroje, mažai kas ir lieka“, – aiškino pašnekovė.
Lapkričio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) nusprendė neleisti sostinėje statyti atliekų deginimo gamyklos. Teigiama, kad šis klausimas išsamiai neaptartas ir nesuderintas su visuomene.
Mokslininkai nuomone, atliekas deginti ydinga iš esmės, nes tam reikia didelių investicijų. Be to, tai neskatina rūšiuoti, o susidarantys pelenai vis tiek turi būti perdirbami kaip pavojingos atliekos.
Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius apkaltino VRAAD politikavimu ir pareiškė įsitikinimą, kad statyti gamyklą būtina. Mero pavaduotojas nenustojo vilties, kad pavyks pelnyti visuomenės palankumą, nors, pavyzdžiui, sostinės gyventojai jau seniai skundžiasi nuo vandenvalos įrenginių Lazdynuose sklindančia smarve.
Europos standartai
Nustatydamos atliekų surinkimo, išvežimo ir perdirbimo tvarką, savivaldybės dažnai susiduria su gyventojų skundais. Kai kurie portalo balsas.lt kalbinti pašnekovai nurodė, kad vietos valdžia dangstosi Europos Sąjungos (ES) reikalavimais.
Svarbiausias vaidmuo ES atliekų tvarkymo prioritetų skalėje tenka prevencijai arba pastangoms mažinti susidarančių atliekų kiekį.
Antroje vietoje – pakartotinis daiktų panaudojimas. Pavyzdžiui, stiklo taros. Šiukšlių perdirbimas ir kompostavimas – priešpaskutinėje prioritetų vietoje, o ją užbaigia utilizavimas ir atliekų deginimas.
Tik faktai:
Vyriausybės sprendimu, per penkerius metus savivaldybėms nupirkta beveik 20 tūkst. antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių.
Apie 2 procentai amerikiečių prisipažino niekada nerūšiuojantys šiukšlių.
Vidutiniškai ES pilietis per metus išmeta per pusę tonos šiukšlių.
Lietuva tarp labiausiai ES teršiančių šalių yra maždaug per vidurį.
Daugiausiai atliekų sukaupia Danija ir Kipras.
Latviai šiukšlina mažiau nei lietuviai, o estai – daugiausiai.
