Pasibaigus Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus apkaltai žiniasklaidoje pasipylė daug emocingų vertinimų – apie neįgalų Seimą (atseit, reikėjo „nukirsti“ abu Seimo narius), apie etiką ir moralę ir panašius, daugiau socialinės psichologijos fenomenų įtakojamus dalykus.
Derėtų prisiminti ir reikalo ištakas. 2004 metai. LR Prezidentui R.Paksui surengta apkalta. Tai buvo šių politinių spektaklių pradžia, kurių varomoji jėga – tiesiog grupinis interesas. Savų niekas nemuša, o svetimi tampa atpirkimo ožiais.
TS-LKD ir valdančioji dauguma ir vėl išgyvena tos pačios, jau kartotos ligos recidyvą: vietoje to, kad „sistemą“ išmontuoti, jie vėl bando ją užvaldyti ir pasinaudoti. Iki kito karto, kol ateis kiti, kaip sename filme – Vlast meniajetsia! (valdžia keičiasi). Ir vėl viskas iš naujo...
Taigi, „sistema“ veikia: galima bet ką nubausti, parodyti jam vietą, pademonstruoti galią likusiems. Kad gerbtų ir suprastų, jog vardan tikslo galima susivienyti su bet kuo. Kaip jau yra buvę 2004 metais.
Atskiras žodis apie Konstitucinio Teismo vaidmenį apkaltų procese. Akivaizdu, kad šio teismo kompetencijai priklauso aiškinti, kaip leidžiami įstatymai atitinka Konstitucijos nuostatas. Kištis į Seimo darbą nevalia. Juokingiausia tai, kad pats Seimas kreipiasi į KT įvairiausių „išaiškinimų“, taip ribodamas savo kompetenciją ir tyčiodamasis iš rinkėjų valios bei pačios demokratinės sistemos. O paversdamas ją tiesiog „sistema“.
Konstitucinis Teismas teisingumo nevykdo, tai ne „teismas“ siaurąja prasme, o konstitucinės priežiūros institutas.
Taigi, KT turėtų aiškinti, kiek Seimo Statutas atitinka Konstituciją. Ir jei jame yra trūkumų – juos reiktų nurodyti ištaisyti. Visa kita yra sprendžiama Statuto rėmuose – kas kaltas, o kas nekaltas. Tai politinis procesas, ir jokia „teise“ čia net nekvepia. Vienas Seimo narys 13 kartų balsavo už kolegas – kaltas. Kitas 3 kartus balsavo – jo kaltumo klausimas net nesvarstomas! Labai įdomi „teisinė“ logika. Vienas praleido 16 posėdžių – še tau apkaltą! Kitas praleido net 35 – ir toliau ramiausiai dirba Tėvynės labui.
Taip KT paties Seimo valia tampa arčiausiai Dievo esančia teisine struktūra. Tik vienas klausimas – lygiagrečiai, ar jau virš jo? Paskutinis sprendimas dėl Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus buvo priimtas minimaliu rezultatu 5:4. Taip, beje, atsitiko ir R.Pakso apkaltos atveju. Įsigilinkime, ką tai reiškia. 5 Konstitucinio teismo garbūs teisėjai mano, kad Seimo nariai narių A.Sacharukas ir L.Karalius yra kalti ir grubiai pažeidę Konstituciją. Kiti 4 garbūs teisėjai mano, kad nekalti. Ir visi pateikia savo teisinę argumentaciją, kuri, jei teisėjas nepareiškia savo atskirosios nuomonės, lieka nežinoma. Tokiu atveju, viską lemia teismo pirmininko balsas. Išeina, kad vienas žmogus, Dievo vietininkas žemėje, sprendžia žmonių likimus. Anksčiau tai darydavo monarchai, bet ir jie buvo susaistyti tam tikrų taisyklių.
Paminėtame Seimo statute yra nuostata, jog ypač reikšmingi sprendimai yra priimami 2/3 viso Seimo narių balsų. Tai 85 balsai. Taip keičiama Konstitucija, vykdomos apkaltos ir pan. Kad niekam nekiltų abejonių dėl Seimo politinės valios. O štai Konstitucinis teismas ramiausiai priima sprendimus rezultatu 5:4. Ir niekam nekyla noras atitinkamai pataisyti teisės aktus. Kol „sistema“ veikia ir yra kontroliuojama, tokia padėtis tenkina valdančiuosius. Opozicija laukia savo valandos, kol vėl galės perimti šešėlinį valstybės vairą. Toks štai darbo pasidalijimas. Ir niekas viršūnėse nesuinteresuotas šios antikonstitucinės „sistemos“ esminiu išmontavimu.
Kam ši paskutinė apkalta buvo reikalinga? Valdantiesiems – nukreipti dėmesį nuo kasdienių problemų (skandalas permušamas skandalu). Pasigerinti valdančiosios daugumos aritmetiką Seime. Įtikti svyruojantiems valdančiojoje daugumoje Tautos Prisikėlimo partijos atstovams. Pademonstruoti galią prieš priimant svarbius sprendimus (biudžetas ir valstybės turto perskirstymo klausimai, energetika). Pašantažuoti savus – visiems taip gali atsitikti.
Taip dar kartą išbandytas mechanizmo veikimas, gal būt ateityje mūsų laukia ir kažkokie daug svarbesni įvykiai?
Todėl pati savaime ši apkalta yra visiškai niekinis veiksmas. Ir už šios dūmų uždangos kyšo turto perskirstytojų ausys. Valstybės turtas tyliai keliauja iš rankų į rankas. Nenuostabu, kad konservatoriams atėjus į valdžią vis prasideda turto perdalijimo vajus. Juk ir Turto bankas, Turto fondas kažkada įkurtas būtent jų pastangomis. Nors vėliau dėl to paties perdalijimo buvo bandoma aktyviai kaltinti socdemus.
Apie valdančiųjų etiką ir moralę Seime bus galima kalbėti tik tada, kai bus principingai įvertinas E.Vareikio bei M.Adomėno elgesys. Kai bus suskaičiuoti visi, kada nors balsavę už nesančius salėje savo kolegas. Ir visiems bus surengta apkalta, kaip A.Sacharukui ir L.Karaliui. Tuomet bus galima kalbėti ir apie etiką bei moralę, ir apie dvigubų standartų nebuvimą. O kol kas tai tiesiog nešvarūs politiniai žaidimai. Didieji žaidėjai šį žaidimą yra puikiai įvaldę, o smulkieji turi saugotis. Ši mašina traiško viską, kas pasitaiko jos kelyje. Apie tai reikia pagalvoti dar prieš einant į politiką. Ar smulkiųjų partijų atstovai pasiruošę stoti akistaton su visa galinčiais ir jokių moralinių, politinių bei teisinių apribojimų nepripažįstančiais „kolegomis“?
Dėl spekuliacijų apie pirmalaikius Seimo rinkimus. Ar gali pats žmogus sau nusikirsti ranką? Ypač, jei jis savanaudiškas ir „lovio“ bei valdžios (kas vienas ir tas pats) ištroškęs? Todėl Seimo paleidimas ir pirmalaikiai rinkimai išlieka daugiau teorine galimybe. Žinoma, opozicija norėtų, nes reitingai dideli. Pozicija nenori, todėl niekada to neleis padaryti, ir ypač, jei susigrąžins aritmetinę daugumą Seime.
Opozicija elgiasi nekorektiškai, siūlydama Prezidentei paleisti Seimą. Te taiso Konstituciją ir suteikia valstybės vadovei tokią galimybę be išlygų. Tačiau to nebus. Ir visos kalbos apie priešlaikinius rinkimus – tik muilo burbulai apsiniaukusio dangaus fone.
Taigi, pati iš savęs ši Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus apkalta yra tuščia tuščiame. A.Sacharukas, kaip žmogus, artimesnis Seimo mentaliteto vidurkiui, atrado keletą lemtingų rėmėjų ir lieka dirbti. Gal turėjo reikšmės ir grąsinimai pateikti eilinę kažką kompromituojančios informacijos dozę?
Linas Karalius, tikras Seimo svetimkūnis, turės ieškotis kitos veiklos. Toks rezultatas tikrai nėra atsitiktinumas, o Seimo „mąstymo vidurkio“ išraiška bei laikmečio ženklas. Beje, pačiam L.Karaliui ilgalaikėje perspektyvoje nuo to tik geriau. Išspirtas iš Seimo, gal turės galimybių pagyventi kur nors švaresnėje aplinkoje, ne surūgusiame agurkų stiklainyje.
O valstybė ir toliau murkdosi savo pačios srutose. Tiksliau, ne „valstybė“, o tie, kas yra ja pasivadinę. Angliškai jie vadinami establishment (savotiški steigėjai), tačiau nėra nieko įsteigę, išskyrus aukščiau minėtą „sistemą“. „Establishment“ pūva savo pačių sultyse. Dvokas sklaidosi po visą Lietuvą. Gal todėl visi normalūs piliečiai ima ir išvažiuoja gyventi ir dirbti į kitas ES šalis, kur švariau.
:
