„Kadangi save dažniausiai lyginame su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, matome save gana skurdžiai, bet, jeigu palygintume save su vidutiniu Afrikos, Pietų Amerikos ar pietryčių Azijos valstybės gyventoju, tai matysime, kad didžioji dalis lietuvių gyvena daug turtingiau ir daug geriau“, – sako N. Mačiulis.
– Prezidentė, prieš dalyvaudama diskusijoje Davose, LRT Radijui sakė, kad ji sulaukė daug dvišalių kvietimų ir nemenko tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Be to, ji užsiminė (galima sakyti – jau patvirtino gandus), kad į Lietuvą planuoja ateiti „Google“. Ką tai sako?
– Be jokios abejonės, galimybė sudalyvauti Davose vykstančiame pasaulio ekonomikos forume yra gera proga Lietuvai pasireklamuoti, pristatyti mūsų pasiekimus, bet, žinoma, tuo pat metu turime pripažinti paprastą faktą – jeigu praėjusių metų pradžioje Rusija nebūtų aneksavusi Krymo ir nebūtų įsivėlusi į beveik atvirą karinį konfliktą su Ukraina, turbūt dabar niekas nežinotų, kad Lietuva turi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Jis visiškai niekam nebūtų įdomus.
Tam tikra prasme Lietuvai pasisekė, kad pradėjome vystyti šį projektą dar tuomet, kai nebuvo galimų sutrikimų dujų vamzdynais iš „Gazprom“, ir baigėme vystyti būtent tada, kai prasidėjo diskusijos apie galimus daug aktyvesnius ir rimtesnius ekonominių santykių tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) sutrikimus.
– Ar Prezidentė į šią diskusiją buvo pakviesta tik dėl SGD terminalo Klaipėdoje, ar ir dėl kitų priežasčių?
– Turbūt tai buvo pagrindinė priežastis, nes Prezidentė buvo pakviesta į viešą ekspertų diskusiją apie energetikos iššūkius. Žinoma, turime pripažinti, kad Rusijos klausimas ir Rusijos energijos išteklių tiekimas Europai nėra pati svarbiausia tema pasaulyje. Davoso forume dominuoja tema apie klimato kaitą ir kaip turėtų keistis energetikos politika visame pasaulyje. Ar dujas perkame iš „Gazprom“, ar atsigabename laivu iš kitų valstybių – niekaip nepadeda kovoti su klimato kaita.
– Kita Davoso tema – susirinkę turtingieji sprendžia pasaulio neturtingųjų problemas. 1 proc. turtingiausių planetos žmonių kitais metais turės daugiau turto nei visi likę pasaulio gyventojai kartu sudėjus. Kas dėl to daroma?
– Taip, tai labai ironiška situacija, nes į Davosą suskrido turtingiausi pasaulio žmonės su 1700 privačių lėktuvų diskutuoti apie pajamų nelygybę ir klimato kaitą ir taršą. Kai skrendi privačiu lėktuvu, turbūt tarša nėra pagrindinis dalykas, apie kurį galvoji.
Tokia situacija skamba labai paradoksaliai, bet, žinoma, tarp įtakingiausių pasaulio žmonių yra labai turtingų, kurie daug skiria labdarai ir yra nuoširdžiai susirūpinę pajamų ir turto nelygybe. Ji šiuo metu yra kone didžiausia per pastaruosius 100 metų – nuo 1920-ųjų vidurio.
Tokie faktai, kad 80 turtingiausių pasaulio žmonių turi daugiau turto nei pusė neturtingiausių, t. y. 3,5 mlrd. žmonių, labai daug ką pasako. Tie žmonės turbūt neišnaudoja savo turto taip gerai, kaip būtų galima: parūpinti maisto, sveikatos apsaugos ir iš skurdo ištraukti milijardus žmonių. Tai – didžiulis iššūkis pasauliui ir Lietuvai. Didėjanti pajamų, turto nelygybė, socialinė atskirtis yra tai, kas bus pagrindiniu klausimu ir pasaulyje, ir Lietuvoje visus šiuos metus.
– Kiek reikia turėti pinigų, kad patektum tarp 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių?
– Ne tiek ir daug – apie 600 tūkst. eurų. Lietuvoje turbūt yra gana nemažai žmonių, kurie turi, pavyzdžiui, tiek verto nekilnojamojo turto. Tai parodo, kad gyvename gana turtingoje valstybėje. Kadangi save dažniausiai lyginame su kitomis ES valstybėmis, matome save gana skurdžiai, bet, jeigu palygintume save su vidutiniu Afrikos, Pietų Amerikos ar pietryčių Azijos valstybės gyventoju, tai matysime, kad didžioji dalis lietuvių gyvena daug turtingiau ir daug geriau.
