„Kol žaisiu futbolą, spausiu iš savęs maksimumą. Visada sakau, kad galiu dar daugiau įmušti, galiu dar daugiau padaryti ar nubėgti tiek treniruotėje, tiek rungtynėse“, - tikino T. Radzinevičius. Pavydėtino užsispyrimo futbolininkas išklojo mintis apie savaitgalį vyksiantį LFF finalą, „Sūduvos“ šansus nelaimėti medinių medalių ir jo sugrįžimą į nacionalinę ekipą.
– Kokią prognozuojate LFF finalo „Žalgiris“ – „Sūduva“ (rugsėjo 25 dieną Klaipėdoje) baigtį?
– Finalas yra vienos rungtynės ir laimėti gali bet kas. Man atrodo, mūsų stiprioji pusė bus tai, kad žaisime ant žolės. „Žalgiris“ treniruojasi ir žaidžia ant dirbtinos dangos. Jiems gal bus nekomfortiška ir ta aikštė Klaipėdoje nėra idealaus stovio. Gal mums tai bus ir į naudą. Turime visi atsiduoti lyg tai būtų Čempionų lygos finalas. Tuomet turime nemažų šansų atimti iš „Žalgirio“ titulą ir bent vieną taurę parvežti į Marijampolę.
– Ar paties ir komandos sportinė forma yra pakankamai gera, kad sužaistumėte geriausias rungtynes ir laimėtumėte prieš „Žalgirį“?
– Forma nėra prasta. Aišku, keitėsi treneris, dabar nauja taktika, turime priprasti. Žaidėjai supranta rungtynių svarbą ir galbūt pademonstruosime geriausią šių metų futbolą. Tik taip galime nugalėti. „Žalgiris“ – geriausia Lietuvos komanda, tad reikia kiekvienam atiduoti 110 proc. aikštėje. Varžovų tikslas irgi laimėti visus įmanomus trofėjus Lietuvoje.
– Kokia reikšmė pergalės būtų pačiai Marijampolės „Sūduvai“?
– Jau keletą metų neturi „Sūduva“ jokių trofėjų, tad tai LFF taurė būtų tikrai geras laimėjimas. Išsikovojome kelialapį į kitų metų Europos taurę, galima būtų pakovoti ir dėl trečios vietos su „Atlantu“. Būtų graži pabaiga.
– Kokie pokyčiai atėjus naujajam treneriui?
– Pasikeitė taktika. Daug dėmesio skiriame taktiniam žaidimui, standartams. Kai įdiegs tą sistemą ir viskas eis kaip laikrodis, tuomet bet kuriai komandai bus labai sunku su mumis žaisti. Su kiekviena diena treniruojamės ir darome tai, ką nori treneris. Su „Stumbru“ pusfinalyje matėsi braižas – žaidžiame brandesnį futbolą nei prieš tai. Su kiekvienomis rungtynėmis tobulėjame.
– LFF finale laukia intriguojanti dvikova tarp dviejų rezultatyviausių A lygos futbolininkų – žalgiriečių Andrijos Kaludjerovičiaus ir Tomo Radzinevičiaus. Kiek reikšmės tam teikiate jūs?
– Tokia mini dvikova gal ir bus, bet svarbiausia komandos rezultatas. Jei pavyks įmušti man arba kitam – nesureikšminsiu. Svarbiausia – taurė Marijampolei ir visi bus patenkinti.
– Ketvirtoji vieta A lygoje kol kas – ar esate patenkintas esame situacija ar lūkesčiai buvo aukštesni?
– Norėjome būti trejete. Ketvirtoji vieta – mediniai medaliai – mūsų netenkina. Pora sezonų turime neblogą sudėtį ir niekaip nepavyksta tos trečios ar antros vietos paimti. Sezonas dar nesibaigė, lapkričio gale matysime, ar tenkinto sezonas ar ne.
– Grįžote į nacionalinę ekipą – laukėte pakvietimo?
– 35 metų tikėtsi sugrįžti (juokiasi)... Aišku tikiesi. Amžius – veteranas. Treneris Jankauskas dar manyje mato, kad galiu padėti, esu jam dėkingas. Stengsiuosi atiduoti save visą ir parodyti, ką galiu geriausia.
– Kas pasikeitė Lietuvos futbolo rinktinėje?
– Kažkada rinktinėje buvau vos ne jauniausias, o dabar – seniausias su Deividu Česnauskiu. Visus žaidėjus pažįstu iš A lygos, su visais bendravęs. Kolektyvas jaunas, geras. Sieksime rodyti kuo geresniu rezultatus ir kelti rinktinės reitingą į viršų. Esame vieningi ir duok Dieve, kad tų pergalių būtų daugiau.
– Kaip vertinate Edgaro Jankausko darbą rinktinėje?
– Matosi, kad treneris domisi naujovėmis, turi daug patirties ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris. Rinktinės pasirengimas aukštame lygyje. Lietuvos futbolui tai – didelis pliusas. Tokių trenerių kaip Jankauskas su patirtimi mums labai trūksta. Lietuvos futbolo lygis nėra labai aukštas. Jei daugiau būtų tokių trenerių, futbolo lygis tik kiltų. Atsiliepimai tik geri apie trenerį.
– Su Slovėnija pergalė išslydo ir rankų. Apmaudu?
– Jei prieš rungtynes kas būtų pasiūlęs vieną tašką, nebūtume nusiminę, bet kai turėjom tris taškus rankoje ir paskutinėmis sekundėmis gavome tik vieną – nusiminėme.
– Spalio 8 dieną vyks antrosios atrankos ciklo rungtynės išvykoje su Škotija. Kokios kovos laukiate ten?
– Škotai žaidžia anglų stiliumi, kovingai, bus daug dvikovų, čia reikia nenusileisti ir rodyti tai, ką mokame geriausiai – komandinį žaidimą. Tokį, kokį žaidėme su slovėnais – pastarieji pirmą kėlinį nieko nesukūrė. Komandiniu žaidimu apsiginsime ir kontraktakomis mėginsime laimėti.
– Tomai, save laikote veteranu, tačiau vis dar mušate įvarčius, esate varžovų siaubas ir esate tarp lyderių pagal pelnomus įvarčius ne pirmą sezoną. Kur čia ta sėkmės formulė?
– Sunku pasakyti. Nėra skirtumo, ar 18 ar 35. Turi tiek pat dirbti, kad išlaikytum tą patį lygį. Jei būdamas dvidešimties galvosi, kad įvarčiai patys pradės „kristi“ – užmigsi ant laurų. Čia jaunimo bėda. Reikia dirbti taip, kaip prieš tai ir Dievas atsidėkos už tai ir seksis. Tik juodu darbu toliau. Jei netobulėsi, neįmanoma išlaikyti tokios formos nedirbant, o taip gali ir karjerą baigti.
– Tomai, turite kur dar tobulėti? Juk futbole jau esate seniai?
– Kiekvieną dieną tobulėju. Žmogus tobulėja visą gyvenimą. Kol žaisiu futbolą, spausiu iš savęs maksimumą. Visada sakau, kad galiu dar daugiau įmušti, galiu dar daugiau padaryti ar nubėgti tiek treniruotėje, tiek rungtynėse. Tik taip gali kažką pasiekti. Jei ne smūgiuosi, išsiderina – turi tobulinti tiek kairę, tiek dešinę kojas, tiek įbėgimus, tiek smūgius galva. Negali būti viena treniruotė labai gera, o kita bloga – turi būti aukso viduriukas.
– Liekate po pamokų? Dirbate po treniruotės?
– Kai būna taktinės treniruotės, mažai mušame, tai pasilieku pasmūgiuoti į vartus – baudinį ar skersuotą kamuolį galva. Priklauso nuo šeimynos, kai šeima išvyksta į užsienį – tai pasilieku, turiu daugiau laiko, o kai čia namie – stengiuosi jiems tą laiką skirti.
– Kokio smūgio Tomas Radzinevičius negali nepataikyti į vartus?
– Sunku pasakyti. Futbole gali nepataikyti ir nuo vartų linijos. Priklauso nuo situacijos. Turi būti susikoncentravęs kiekvienam smūgiui. Mažiausias atsipalaidavimas ir gali atsitikti, kaip atsitiko Kauno „Žalgiriui“ – buvo sunkiau neįmušti nei įmušti.
