Apie tai, kaip atpažinti šį žarnyno sutrikimą ir padėti sau jaustis geriau, naujienų portalui tv3.lt papasakojo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja gastroenterologė doc. dr. Irma Kuliavienė.
Būdingas skausmas
Gydytojos teigimu, dirgliosios žarnos sindromas yra funkcinė, ne organinė liga, kurios atveju jokios organinės patologijos nenustatoma. Tai reiškia, kad šia liga sergančių pacientų kraujo, endoskopiniai, ultragarsiniai tyrimai būna normalūs.
Pagrindinį šios ligos simptomą – skausmą – sukelia pakitusi žarnyno motorinė funkcija ir didesnis jautrumas įvairiems dirgikliams. Taip pat šiai ligai būdingas pasikeitęs tuštinimasis.
„Dirgliosios žarnos sindromą turintiems pacientams bent kartą per savaitę skauda pilvą. Skausmas dažnai būna susijęs su tuštinimusi. Šio proceso metu skausmas paūmėja arba palengvėja. Dažnai pasikeičia ir tuštinimosi dažnis.
Būna, kad žmogus, įprastai tuštinęsis vieną ar du kartus per dieną, pradeda tuštintis dažniau arba rečiau. Gali pasikeisti ir išmatų pobūdis: užkietėti arba atlaisvėti viduriai“, – komentuoja dr. I. Kuliavienė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinė liga. Pasak jos, jeigu vieną kartą suskaudo pilvą, nereikia skubėti nerimauti, bet jei nuolat skauda ilgiau kaip tris mėnesius, reikėtų pagalvoti apie šią ligą.
Gydytojos teigimu, pas gastroenterologus dėl dirgliosios žarnos sindromo kreipiasi įvairaus amžiaus ir lyties žmonės. Nors šie rodikliai ligai įtakos, pasak specialistės, neturi, pastebėta, kad šiek tiek dažniau dėl šios problemos kreipiasi moterys.
Ligos priežastys dažniausiai lieka nežinomos
Pasak pašnekovės, iki šiol nėra aišku, kokios tiksliai priežastys sukelia dirgliosios žarnos sindromą. Galvojama, kad ši liga labiausiai susijusi su mikrobiotos – milijardų mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus žarnyne – įvairovės pasikeitimu. Nuo to, kokios bakterijos vyrauja, priklauso, kaip mes susitvarkome su maistu.
Taip pat yra nustatyta, kad stresas, įtampa ir kitos psichologinės problemos gali paūminti šiam sindromui būdingus nusiskundimus.
Be viso to, gydytojos teigimu, nemalonius simptomus gali paskatinti ir laktozės ar gliuteno netoleravimas. Kai kuriems žmonėms tokie dirgliosios žarnos simptomai kaip pilvo pūtimas sustiprėja dėl organizme nesuvirškintų angliavandenių.
Anot doc. dr. I. Kuliavienės, linkusiems į alergijas vertėtų pasitikrinti dėl galimų maisto alergenų. Gydytoja priduria, kad dirgliosios žarnos sindromas gali išsivystyti po žarnyno infekcinių susirgimų.
„Uždegimo metu paveikiama gleivinės struktūra, gali atsirasti uždegiminių ląstelių, dėl ko padidėja žarnyno jautrumas. Infekciniai procesai taip pat labai daro įtaką žarnyno mikrobiotai, todėl gali pasikeisti ir žarnų darbas. Dažniausiai ši būklė praeinanti, tačiau kartais užsitęsia ir keletą metų“, – komentuoja specialistė.
Nėra vieno tyrimo
Anot I. Kuliavienės, gydytojai dažniausiai dirgliosios žarnos sindromą nustato įvertinę paciento jaučiamus simptomus, jų pasireiškimo dažnį, susijusius faktorius, tokius kaip pasikeitęs gyvenimo būdas, stresas, persirgtos ligos.
Vienas ryškus požymis yra tai, kad dirgliosios žarnos sukelti negalavimai žmones dažniausiai kamuoja dienos metu, o naktimis organizmas nurimsta ir sergantysis gali miegoti ramiai.
Išklausius ir įvertinus paciento simptomus, dažniausiai atliekami tik paprasti neinvaziniai tyrimai, tokie kaip išmatų tyrimas, bendras kraujo vaizdas, ultragarsas.
„Jeigu pacientas yra jaunas ir neturi vadinamų pavojaus simptomų, tokių kaip kraujavimo iš virškinamojo trakto, svorio kritimo, uždegiminių požymių, o atlikti tyrimai nerodo jokios patologijos, tuomet, nustatant dirgliosios žarnos sindromą, daugiau papildomų tyrimų atlikti nereikia“, – sako docentė.
Didesnis dėmesys skiriamas pacientams, kurių šeimoje broliai, seserys ar tėvai yra sirgę kokiomis nors virškinamojo trakto ligomis – onkologinėmis, uždegiminėmis, pavyzdžiui, Krono liga arba opiniu kolitu, celiakija.
Kaip padėti sau jaustis geriau?
Pasak dr. I. Kuliavienės, svarbu žinoti tai, kad dirgliosios žarnos sindromas yra tam tikras organizmo įprotis, būdas tvarkytis su ištinkančiais gyvenimo pasikeitimais. Nuo šios ligos žmogus nemiršta, tačiau varginantys simptomai gali lydėti visą gyvenimą.
Vis dėlto, laikantis tam tikrų rekomendacijų yra įmanoma juos palengvinti ir pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę. Anot gydytojos, yra tyrimų, kurie vertina mitybos svarbą sergant šia liga.
„Daug pacientų klausia, ko jiems reiktų atsisakyti. Nėra aiškios ir įrodytos dietos, kad kažko atsisakius arba ką nors valgant pagerės. Tačiau galvojama, kad didelis angliavandenių kiekis, ypač fruktozės, t. y. įvairių vaisių, daržovių vartojimas, paūmina simptomus.
Angliavandeniai yra nesuskaidomi ir kaupiasi dujomis žarnyne. Todėl pradeda skaudėti, spazmuoti pilvą, jis būna išsipūtęs. Dažnai siūlome atsisakyti ir įvairių maisto priedų, tokių kaip dirbtiniai saldikliai, emulsikliai, dažikliai, kurie yra dedami į perdirbtą maistą.
Galvojama, kad šie priedai sukelia tam tikrus žarnyno mikrobiotos pasikeitimus, skatina uždegiminius procesus ir gali paūminti dirgliosios žarnos sindromo simptomus“, – sako gastroenterologė.
Gerosios bakterijos nebūtinai padės
Pasak gydytojos, kadangi nėra aiškių ir tikslių dirgliosios žarnos sindromo priežasčių, nėra ir vieno vaisto, gydančio šią ligą. Taikomi tik simptomus lengvinantys preparatai, kurie paskiriami kiekvienam pacientui individualiai.
„Jeigu žmogus viduriuoja, tai skiriam vaistus, kurie stabdo viduriavimą, jeigu viduriai užkietėję, siūloma didinti skaidulų kiekį maiste. Tinka vidurius laisvinantys preparatai. Nuo skausmo, kuris būdingas dirgliosios žarnos sindromui, labiausiai padeda vaistai, atpalaiduojantys spazmus, o ne paprasti nuskausminamieji“, – komentuoja dr. I. Kuliavienė.
Kalbant apie virškinimo sistemos problemas, labai dažnai užsimenama apie probiotikų naudą. Tačiau, gastroenterologės teigimu, dirgliosios žarnos sindromo atveju gerosios bakterijos padeda ne visiems pacientams.
„Teoriškai jos turėtų pagelbėti žarnynui, nes jos gerina žarnyno mikrobiotą. Tačiau iš tikrųjų klinikinėje praktikoje duomenys yra skirtingi. Kai kuriems pacientams tai padeda, bet kitiems nelabai.
Tikriausiai tai yra labai individualu. Gerosios bakterijos tikrai nieko blogo nepadarys, bet dėl efekto mokslo tyrimai yra kontraversiški“, – atskleidžia ji.
Svarbu vengti streso ir sportuoti
Gydytojos teigimu, dar vienas labai svarbus dalykas, siekiant išvengti simptomų pasikartojimo arba juos palengvinti, yra normalios psichologinės būsenos palaikymas. Sergantiems dirgliosios žarnos sindromu reikėtų gerai išsimiegoti, daugiau laiko praleisti gamtoje, užsiimti malonia fizine veikla.
„Sportas svarbus, nes jo metu juda ir žarnyno raumenys. Kitas dalykas yra tai, kad fizinis krūvis nuima nerimą ir stresą. Pacientams su tokiais simptomais mes rekomenduojam bent pusvalandį per dieną pasivaikščioti“, – pataria docentė.
Pašnekovė priduria, kad kai kuriais atvejais, kai pacientams, kenčiantiems nuo dirgliosios žarnos sindromo, nepavyksta susitvarkyti su įtampa, jiems siūloma kreiptis pas psichologus, o kartais ir vartoti specialius vaistus.
„Kartais šios ligos gydymui yra skiriami antidepresantai, kuriais šiaip yra gydoma depresija. Antidepresantai skiriami mažomis dozėmis ir ne visi, tik tie, kurie veikia ne tik smegenis, bet ir tam tikras žarnyno funkcijas.
Iš tiesų, smegenys su žarnynu dalinasi informacija ir apie daug ką „pasikalba“. Svarbu suvokti, kad mūsų organizmas yra vienovė ir jeigu serga vienas organas, tuomet serga ir visas organizmas. Todėl reikia išmokti tvarkytis su savo emocijomis ir stengtis palaikyti sveiką gyvenimo būdą“, – sako doc. dr. I. Kuliavienė.
