Anot Lauros, daugelis žmonių, turinčių simptomus, net nenutuokia, kad serga dilgėline. Moteris pasakoja, kad prieš susirgdama ji pati niekada nebuvo girdėjusi apie tokią ligą, todėl dabar stengiasi kuo daugiau apie tai kalbėti socialiniuose tinkluose.
Prasidėjo dažni bėrimai
Lauros šeimoje niekas nesirgo šia liga ir moteris niekada nesiskundė bėrimais, neturėjo alergijų. Kaip pati juokauja, net ir suvalgius kilogramą mandarinų, jos niekada neišberdavo. Tačiau prieš 10 metų, kai moteris laukėsi dukrytės, jai pasirodė pirmieji dilgėlinės požymiai.
Kažkur šeštame nėštumo mėnesyje moteris sako pastebėjusi, kad jos kojas staigiai išbėrė. Tačiau per pusvalandį bėrimas netikėtai išnyko, todėl, pasitarusi su gydytoju, Laura nusprendė į tai nekreipti pernelyg didelio dėmesio.
Moteris sako tąkart pagalvojusi, kad tikriausiai ką nors užvalgė ir jai pasireiškė trumpalaikė alergija. Po kelių mėnesių bėrimų vėl buvo atsiradę, tačiau nieko nedarant jie pradingdavo po pusvalandžio, kaip ir pirmą kartą.
Pagimdžius dukrytę panašūs bėrimai jos nekamavo ilgą laiką. Tačiau po 3 metų moteris pastebėjo, kad vieną rytą jos kūnas vėl buvo nusėtas raudonomis dėmėmis.
„Tie bėrimai vėl vis atsirasdavo, bet ne kiekvieną dieną. Gydytoja man išrašė vaistų nuo alergijos, kurių išgėrus, viskas praeidavo. Tačiau bėrimai pradėjo dažnėti ir galiausiai aš kiekvieną rytą atsikeldavau su išbertomis kojomis“, – prisimena Laura.
Pastebėjusi, kad jos kūną raudonos dėmės nusėja kiekvieną dieną, moteris kreipėsi pas šeimos gydytoją, kuri dėl šios problemos iškart rekomendavo Laurai apsilankyti pas alergologą arba dermatologą. Jau pirmojo vizito pas specialistą metu jai buvo nustatyta dilgėlinė.
„Nusprendžiau privačiai apsilankyti pas vieną žymesnių Kauno dermatologų ir jis man iškart pasakė, kad sergu dilgėline ir niekada nerasiu šios ligos priežasties, nes, anot jo, neaišku, iš kur ji atsiranda“, – prisimena kaunietė.
Manė, kad kaltas maistas
Anot moters, pirmiausiai į galvą jai šovė mintis, kad dėl šios ligos kaltas maistas. Gydytojas Laurą patikino, kad ji gali valgyti viską, nes tai įtakos dilgėlinei neturi. Tačiau pašnekovė pasakoja nenuleidusi rankų ir ėmusi ieškoti ją varginančių bėrimų priežasties.
„Aš netikėjau, kad maistas tam neturi įtakos. Nuvažiavau pasidaryti maisto netoleravimo testo, kurį atlieka su specialiu aparatu. Tyrimas man parodė, kad aš negaliu valgyti praktiškai nieko, nes esu beveik viskam alergiška.
Man paaiškino, kad mano organizmas tikriausiai yra labai įsiaudrinęs ir neina suprasti, kam aš esu alergiška iš tiesų. Todėl man rekomendavo tyrimą pakartoti po mėnesio, kai organizmas šiek tiek aprims“, – prisimena pašnekovė.
Tačiau ji nepasidavė ir toliau aiškinosi, kas jai galėjo sukelti šią ligą. Laura nusprendė apsilankyti kitoje klinikoje ir atlikti dar vieną tyrimą maisto netoleravimui nustatyti.
„Pagalvojau, kad gal bus tikslingiau atlikti kraujo tyrimą. Todėl pasiėmiau tą didžiausią paketą, kur įeina visi maisto produktai ir dar daugiau visko. Nuvykus į kliniką, gydytoja pažiūrėjo į mano ranką ir iškart pasakė, kad tai yra autoimuninė liga, ideopatinė dilgėlinė.
Ji pridūrė, kad šita liga retai atsiranda dėl maisto, bet dėl „šventos ramybės“ testą galima pasidaryti. Tai man padarė maisto netoleravimo testą, histaminų (medžiaga, dalyvaujanti kraujospūdžio ir imuninės sistemos reguliavimo procesuose ir nervų sistemos funkcijose – aut. past.) jautrumo tyrimą, tada tyrimus dėl celiakijos ir dėl paveldimumo, ir sakė, kad dar yra galimybė darytis pralaidaus žarnyno tyrimą.
Rezultatai man nerodė alergijos jokiam maisto produktui. Rodė jautrumą histaminui ir buvo nuokrypis dėl celiakijos, bet pasakė, kad šimtu procentų negali patvirtinti. Todėl liepė ir toliau gerti vaistus nuo alergijos“, – savo istorija dalijasi Laura.
Priežasties nerado
Tačiau net ir tuomet moteris sako nepatikėjusi, kad neįmanoma išsiaiškinti, kodėl ją pradėjo taip netikėtai berti. Atlikusi įvairius tyrimus, ji nusprendė apsilankyti netradicinės medicinos klinikoje.
„Nusprendžiau eiti kitu keliu, nes supratau, kad tradicinė medicina man nelabai padeda. Užsiregistravau į vieną kliniką, kurioje tave tarsi „nuskenuoja“ ląsteliniu lygmeniu. Neprisimenu, kaip tiksliai vadinasi šitas tyrimas. Tačiau, vėlgi, ten nieko naudingo man nepasakė“, – patirtą nusivylimą prisimena Laura.
Moteris pasakoja, kad, galiausiai, beieškant ligos priežasčių, vieną dieną ją labai stipriai išbėrė ir raudonos dėmės ant jos kūno niekaip nedingo.
„Atsirado bėrimas, kuris nebepranyko, ant kūno buvo didelės raudonos dėmes, pradėjo trūkinėti kraujagyslės. Aš išsigandau, todėl vėl grįžau į tą kliniką, kur dariausi tradicinius tyrimus.
Ten man jau išrašė gydymą hormonais. Tas bėrimas man ilgai nedingo, toliau gėriau ir vaistus nuo alergijos. Iš tikrųjų, tos pagalbos, eidama per gydytojus, aš nelabai radau“, – pasakoja pašnekovė.
Liga paveikė gyvenimo kokybę
Laura neslepia, kad netikėtai prasidėjusi liga aukštyn kojomis apvertė jos gyvenimą. Pasak moters, dilgėlinė stipriai paveikia gyvenimo kokybę, nes atsiranda ne tik fizinis, bet ir psichologinis diskomfortas.
Moters teigimu, per tiek metų ji jau susitaikė su užklupusia liga, tačiau iš pradžių bijojo, kad žmonės, pamatę raudonomis dėmėmis nusėtą jos kūną, pagalvos, kad ji serga kokia nors užkrečiama liga.
„Dėl šios ligos siaubingai niežti ir atrodo, kad nusidraskysi visą savo kūną. Tačiau dilgėlinė sukelia ir psichologinių sunkumų. Sirgdamas šia liga žiemą gali užsidėti ilgas kelnes ar palaidinę ilgomis rankovėmis, kad niekas nematytų bėrimų.
Tačiau vasarą tai jau yra diskomfortas. Išeini su sijonu ir niekada nežinai, kada pradės berti. O beria tikrai tokiomis šlykščiomis, raudonomis „pūkšlėmis“. Oda pasidaro, negraži, grublėta ir žmonės tikrai tą pastebi.
Ypač nemalonu būna išvykus atostogauti svetur, kai daug laiko praleidi su maudymosi kostiumėliu. Ir, kadangi, stengiuosi privengti saulės ir drėgmės, tai bet kokiu atveju jau yra diskomfortas“, – teigia ji.
Dalinasi patarimais
Moteris pasakoja iki šiol nežinanti, kaip atsirado ši liga. Varginantys bėrimai ir toliau nedingsta, todėl Laurai nelieka nieko kito, kaip tik vartoti gydytojo paskirus priešalerginius vaistus. Tačiau per ilgą laiką sergant dilgėline, ji sako atradusi tam tikras priemones, kurios jai padeda prislopinti diskomfortą sukeliančius ligos simptomus.
„Aš vis dar esu gydymo paieškose, nes kur kreipiausi, atsimušdavau kaip į sieną. Šiuo metu vartoju vaistus nuo alergijos, labai vengiu hormoninio gydymo, todėl džiaugiuosi, kad kol kas jo nereikia. Stengiuosi prisižiūrėti mitybą ir nesideginu.
Negaliu atsakyti, ar maistas tikrai turi didelės įtakos, nes man nebuvo kažkokio ryškaus pagerėjimo, nevartojant tam tikro maisto, tačiau stengiuosi privengti pieno produktų.
Taip pat pastebėjau, kad išvykus atostogauti svetur, bėrimus man paūmina saulė, chloruotas vanduo, drėgmė, besitrinantys rūbai“, – patirtimi dalijasi Laura.
Laura pasakoja ieškojusi žmonių, kurie galėtų pasidalinti savo patarimais, kovojant su šia liga. Tačiau neradusi tokio paties likimo tautiečių ir supratusi, kad daug kam dilgėlinė dar yra paslaptimi apipinta liga, moteris nusprendė savo istorija dalintis garsiai.
„Aš neradau analogiškų istorijų kaip mano. Nes daug kam dilgėlinė būna staigi, kai atsiranda ir išnyksta, kaip man buvo besilaukiant dukrytės. O mane ji vargina kiekvieną dieną.
Nerandu situacijų, kad žmonės dalintųsi savo istorija, pasakotų, kas jiems padeda ir kas ne. Todėl nusprendžiau socialiniuose tinkluose daugiau apie tai dalintis. Pagalvojau, kad galbūt yra daugiau žmonių, su panašia istorija, nerandančių, kaip sau padėti“, – sako Laura.
Savo patirtimi ir kasdienybe, kovojant su dilgėline, moteris dalijasi socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje @puolaura.
